Apie tai, kas ateityje laukia nukentėjusio kūdikio ir kas turėjo dėtis vaiko tėvų gyvenime, psichikoje, kad buvo griebtasi žiauraus smurto prieš mažylį, AlytusPlius.lt žurnalistė kalbėjosi su Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos direktore Jolanta Dimšienė ir psichologe Kristina Baranauskiene.
Sumuštam kūdikiui – neišvengiamos pasekmės
„Patyręs sunkų fizinį smurtą, vaikas išgyvena tiek fizinę, tiek psichologinę krizę. Nukentėjęs mažylis jaučia baimę, nerimą ir kitų slegiančių jausmų. Tai gali sutrikdyti jo vystymosi raidą, asmenybės formavimąsi“, – sakė psichologė K. Baranauskienė.
Pasak jos, patyrę sunkų, kad ir vienalaikį fizinį smurtą, vaikai gali būti uždari, nepasitikintys savimi, sunkiai užmezgantys kontaktus su kitais žmonėmis, jie dažniau nei kiti gali turėti psichinių problemų, sirgti depresija.
Gali pasireikšti ir priešingos pasekmės – tokie vaikai būna agresyvūs, linkę į asocialų elgesį, jie gali burti asocialaus elgesio grupes, turėti žalingų įpročių. Tokiems vaikams gali būti sunku realizuoti savo gebėjimus, mokytis, ugdyti save. Jie dažniausiai nesugeba išreikšti meilės, švelnumo, dėmesio, nes visa tai supranta kaip savo silpnumo parodymą.
Psichologės teigimu, nukentėję vaikai atsigauna tik patekę į palankią aplinką, nepaisant to, liekamųjų raiškinių išvengti neįmanoma.
Tėvystei reikia subręsti
Pasak K. Baranauskienės, Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės, vaiko gimimui turi pasiruošti, subręsti abu tėvai. Gimus mažyliui, pasikeičia vyro ir moters vaidmenys, nes šeimoje atsiranda dar vienas žmogus, kuriuo reikia rūpintis.
„Gali būti, kad tėvai turi visiškai kitokį naujo jų vaidmens, kūdikio priežiūros, auginimo įsivaizdavimą negu tas, su kuriuo susiduria realybėje. Kaip žinia, įsivaizdavimai ne visada atitinka realybę, todėl tai gali sukelti įtampą, vidinius išgyvenimus, psichologines ir kitas problemas. Tada kinta kūdikio tėvų savijauta ir elgesys, kuris gali pasireikšti ir agresyvia forma“, – kalbėjo K. Baranauskienė.
Tarnybos direktorė pridūrė, kad tokia būsena tėvus gali ištikti net tada, kai kūdikis šeimoje yra laukiamas, tačiau jam gimus, jis neatitinka lūkesčių. Dar keblesnė situacija yra, kai vaikas nėra laukiamas.
Psichologė įsitikinusi, kad pagimdžiusios nepilnametės motinos yra dar nesubrendusios, nepasiruošusios motinystei, todėl jas ypač svarbu stebėti, nukreipti pagalbai, psichologų ir kitų specialistų konsultacijoms.
„Ne paslaptis, kad nesubrendusios motinystei moterys dažniau naudoja smurtą prieš kūdikius. Kuo anksčiau bus suteikta pagalba, tuo didesnė tikimybė, kad kraštutinumų bus išvengta“, – dėstė K. Baranauskienė.
Agresyvumą lemia daugybė faktorių
Pasak specialisčių, agresyvumą kūdikių atžvilgiu gali lemti ir daugybė kitų ilgai besitęsiančių, nuolat besikartojančių veiksnių – nuostatos, stereotipai, perimti šeimos elgesio modeliai, socialinė padėtis, piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikų vartojimas, pašliję tėvų tarpusavio santykiai.
Pasak psichologių, prieš bejėgį kūdikį nukreipta agresija yra ilgo negatyvaus proceso pasekmė, todėl labai svarbu laiku pastebėti, kad tapo sunku kontroliuoti save, savo emocijas ir kreiptis pagalbos į specialistus. Turėtų būti išnaudojamos ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo galimybės.
Ilgai nesprendžiamos problemos sukelia palaipsniui stiprėjančias neigiamas emocijas, kurios ilgainiui gali lemti susirgimą depresija. Šiai ligai gydyti nepakaks tik psichologinio konsultavimo, tam reikės ir medikamentinio, terapinio gydymo.
Pasak psichologės, pogimdyvinė depresija gali pasireikšti nerimu, įtampa, panikos, stipraus pykčio priepuoliais, ja sergantis asmuo jaučia beviltiškumo, vienišumo jausmą. Negydoma depresija gali paskatinti ir savižudybę.
Vyrai taip pat gali sirgti depresija, yra mokslinių straipsnių, tyrimų, kurie nagrinėja vyrų pogimdyvinę depresiją, tačiau psichologai labiau gilinasi į pakitusią vyrų emocinę būseną dėl pasikeitusios situacijos šeimoje gimus kūdikiui.
„Kai kurie vyrai nori būti labai gerais tėčiais, kurie rūpinasi tiek savo partnerėmis, tiek vaikais, lanko įvairias šeimoms skirtas mokyklėles. Gali būti, kad vyro emocinė būsena pasikeičia, kai jis pajunta, kad negali padaryti visko taip, kaip įsivaizduoja, kaip jis tikėjosi. Jį užklumpa perdegimo sindromas. Visa tai jį veda prie sunkių jausmų, tokių kaip bejėgiškumas, savęs nuvertinimas, pasitikėjimo savimi trūkumas. Žemą savivertę turintys asmenys gali užsisklęsti savyje arba demonstruoti fizinę jėgą ir agresiją“, – aiškino K. Baranauskienė.
Reikalinga kompleksinė pagalba
Tarnybos specialistėms prieš keletą metų teko susidurti su panašia į pastarųjų dienų įvykius Talokių kaime situacija.
„Mūsų praktikoje smurto prieš kūdikius atvejų – labai nedaug, tačiau turėjome vieną ypač įsimintiną, kai Alytuje kūdikį mirtinai sumušė motinos draugas. Po skaudaus įvykio teko dirbti su tos šeimos vaikais, o motina pagalbos atsisakė“, – pasakojo J. Dimšienė.
Alytaus miesto pedagoginėje psichologinėje tarnyboje jau ketvirtus metus veikia pozityvios tėvystės mokymai „Mokykla tėvams ir auklėtojams“. Pasak specialisčių, tai galėtų būti viena iš priemonių, suteikiančių pagalbą tėvams irperduodančių žinių, kaip bendrauti su vaikais.
„Tokiais atvejais, kai tėvai netinkamai panaudoja valdžią prieš vaikus, teismai galėtų taikyti ne tik bausmes, bet ir kitas priemones. 2012 metais Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo remiantis tėvams, netinkamai panaudojusiems valdžią, priešingą vaiko interesams – smurtavusiems prieš jį, netinkamai prižiūrėjusiems, priverstinai, teismo sprendimu gali būti skiriami kursai, kainuojantys 120 litų. Socialinės rizikos asmenims jie yra kompensuojami. Gaila, kad mūsų savivaldybėje tai iki šiol dar nebuvo niekam pritaikyta, o tokių tėvų tikrai yra. Ši praktika jau sėkmingai taikoma kitose savivaldybėse. Specialistų konsultacijos tėvams kai kuriais atvejais galėtų būti ne rekomendacinio, o privalomo pobūdžio“, – kalbėjo J. Dimšienė.
Kalbėdama apie Talokių kaimo sumušto kūdikio situaciją, psichologė teigė, kad vaiko mamai reikalinga būtent kompleksinė pagalba, ne tik medicininė ir teisinė, bet ir psichologinė bei socialinė.
„Visuomenei, skaudžiai išgyvenančiai šį Talokių kaimo kūdikio istoriją, patariame ne teisti, smerkti, o stengtis kuo galima padėti. Psichologinės atsakomybės reikia mokytis tiek motinai, tiek tėvui. Dabar svarbiausia, kad tėvai kuo greičiau susivoktų ir vėliau galėtų tinkamai rūpintis savo vaikeliu. To, kas įvyko, pakeisti jau negalima, tačiau būtina suteikti tinkamą pagalbą vaikui ir jo tėvams“, – patarimą AlytusPlius.lt skaitytojams davė psichologės.
