Nusiramina radusi atsakymą, kodėl įvyko katastrofa
Lėktuvų katastrofos ir pranešimai apie nelaimes dažniausiai žmones verčia sunerimti, koks nepatikimas šiuolaikinės technikos pasaulis, o vilnietei A.Macytei – tai dar vienas mėginimas nugalėti viduje slypinčią baimę.
Tik radusi atsakymą į klausimą, kodėl įvyko katastrofa, Aira nusiramina.
„Kodėl save dirgini? Kodėl domiesi tokiais dalykais?“ – barasi Airos vyras. Moteris tikina nieko negalinti padaryti – ją kaip magnetas traukia menkiausia žinia apie nelaimes, susijusias su lėktuvais.
Kai moteris pasakoja apie tai savo sutuoktiniui, sulaukia priekaišto, kad tokia informacija tik kelia papildomą stresą.
Vienoje tarptautinėje bendrovėje už rinkodarą atsakingą moterį šią savaitę sukrėtė žinia apie lėktuvo katastrofą Rusijos sostinėje. Vilnietė yra daug skaičiusi, kaip Rusijoje pro pirštus žiūrima į reikalavimus, keliamus oro uosto tarnyboms ir pilotams.
Manoma, kad kildamas privatus prancūzų lėktuvas susidūrė su sniego valymo mašina, kurią vairavo esą neblaivus oro uosto darbuotojas. Žuvo trys įgulos nariai ir keleivis. Tai buvo milijardierius naftos bendrovės „Total“ vadovas Christophe’as de Margerie.
Prieš keletą metų vykdama į JAV vilnietė galėjo pasirinkti tarpinį skrydį per Maskvą ar Varšuvą.
Tąkart buvo didelė pagunda skristi per Rusijos sostinę, nes kelionė būtų buvusi pigesnė. Dabar Aira nesigaili sumokėjusi brangiau. Prieš kelias dienas perskaičiusi apie įvykusią nelaimę ji širdyje jaučiasi teisi dėl pasirinkimo.
Nuotraukos, kuriose matyti lėktuvo nuolaužos, ekspertų pranešimai, lėktuvo maršrutas, klimato sąlygos, – visa, kas susiję su lėktuvų katastrofomis, kausto A.Macytės dėmesį.
Kodėl toks keistas vilnietės pomėgis? Pasirodo, taip ji stengiasi numalšinti baimę, kuri persekioja, kai lėktuvo bilietas jau būna jos rankose.
Artėja skrydis. Kaip suvaldyti baimę?
Pastaruosius penkerius metus Aira stengiasi nepraleisti nė vienos žinios apie nelaimes, susijusias su lėktuvais. Kodėl įvyko katastrofa, kokios buvo aplinkybės, ar buvo patyrę pilotai, ar išsigelbėjo keleiviai, kur jie sėdėjo lėktuvo salone? Neradusi atsakymų į šiuos klausimus moteris ilgai nenurimsta.
Naršant internete ar skaitant laikraštį jos žvilgsnis nesąmoningai užkliūva už tokios informacijos.
Kartą veidaknygėje Aira guodėsi, kad vėl artėja skrydis ir ji nežino, kaip suvaldyti baimę.
„Aš suprantu aerodinaminius dalykus, nes studijavau fiziką. Bet tai man nesumažina baimės“, – rašė Aira.
Tąsyk ji sulaukė draugų patarimo išklausyti specialius kursus. Ne vienas lėktuvo kapitonas ir skrydžių palydovė jai taip pat aiškino, dėl kokių priežasčių salone sklinda įvairūs ūžesiai ir ką jie reiškia.
Po tokių pokalbių moteriai kurį laiką būna ramiau.
Skrydžio baimė niekuo nesiskiria nuo baimės, kurią kelia aštrūs daiktai, virvės, vorai, pelės, gyvatės, perkūnas, vanduo ar nešvarumai. Nerimą prieš skrydį jaučia daug žmonių.
Tačiau vieniems jų užgulusios ausys, lėktuvo ūžesys tėra nemalonus pojūtis, o kitiems liguistas nerimas virsta panikos atakomis.
Kiekvienas lėktuvo pakilimas A.Macytei kainuoja daug nervų. Kai skrydžio palydovė įspėja prisisegti saugos diržu, Aira nedelsdama tai padaro ir net apsižvalgo, kad neužmirštų to padaryti ir bendrakeleiviai.
Lėktuve meldžiasi už artimuosius
Skrisdama šalia nepažįstamo žmogaus Aira jį įspėja, kad gali elgtis neadekvačiai: „Aš bijosiu, bet jūs nekreipkite dėmesio.“
Kylant lėktuvui moteris nulenkia galvą, užsikemša ausis ir laukia. Kartais ji taip susigūžia, kad net sutrinka kvėpavimas, todėl stengiasi neužmiršti giliai kvėpuoti. Vienintelis dalykas, kuris padeda jai ištverti tokią būseną, yra malda.
„Nesu labai tikinti, bet nuoširdžiai meldžiuosi už visus savo artimuosius, kol lėktuvas pakyla ir duodamas signalas keleiviams, kad galima atsisegti saugos diržus“, – prisipažino Aira.
Vėliau moteris stebi, kaip elgiasi skrydžio palydovės. Jei mato, kad jų judesiai sukaustyti, vilnietei kyla abejonių, ar viskas gerai, ar nėra kokių nors lėktuvo gedimo požymių.
Jei pakilęs lėktuvas vibruoja, moteris šokinėja iš baimės. Nors ji stengiasi suvaldyti nerimą, ne visada tai pavyksta.
Menkiausias lėktuvo krustelėjimas gali taip suvirpinti moters kūną, kad aplinkiniai net atsigręžia pasižiūrėti.
Paradoksalu, bet skrydžio baimė Airai teikia ir naudos. Kelionėje ji lengvai užmezga pažintį su nepažįstamais žmonėmis, kurie jaučia pareigą padėti, nuraminti, paguosti.
Pirmą kartą Aira lėktuvu skrido būdama vienuoliktokė. Skrydis į Berlyną jai netgi patiko. Tada ji dairėsi pro langą, žiūrėjo, kaip iš aukštai atrodo žemės sklypai, miškai, gyvenvietės.
Vėliau tokie skrydžiai teikė vis mažiau malonumo. Kartą skrendant iš Oslo į Vilnių lėktuvą taip kratė, kad skrydžių palydovės negalėjo įpilti į puodelį arbatos. Net jos atrodė sutrikusios.
Išstudijavo net lėktuvų konstrukciją
Daug keliaujančiai rinkodaros specialistei skrydis lėktuvu yra rimtas iššūkis. Kasmet Aira skrenda keliasdešimt kartų, dažniausiai tai nebūna tiesioginis skrydis, tenka apsilankyti keliuose oro uostuose. Per vieną kelionę moteris lėktuvu mažiausiai keturiskart kyla ir tiek pat leidžiasi.
Žinodama apie savo baimę Aira stengiasi išvengti tam tikrų dirgiklių. Jei turi galimybę rinktis, ji stengiasi atsisėsti lėktuvo priekyje prie lango. Tačiau ne todėl, kad mėgtų dairytis pro langą, o dėl galimybės kontroliuoti situaciją – jei kas nors atsitiktų, galėtų viską matyti.
Ji nesirenka propelerinio lėktuvo. Nors toks lėktuvas nėra mažiau saugus, bet skrisdamas skleidžia daugiau garsų, o tai kelia nemalonių pojūčių.
Būdama diplomuota fizikė Aira puikiai supranta, dėl kokių priežasčių lėktuvui skrendant susidaro įvairūs garsai. Bet žinios apie lėktuvo sandarą nepadeda numalšinti baimės, nes tai – pasąmonės dalykas.
Aira ne kartą ieškojo profesionalios pagalbos. Ji yra išstudijavusi lėktuvų konstrukciją, jai maloniausia keliauti lėktuvu, kuris tolygiai sklendžia ir atsparus oro turbulencijai.
Moteris žino, kad oro turbulencija nėra jokia mistika. Ją sukelia atmosferos slėgis, reaktyvinis srautas ir virš kalnų cirkuliuojantis oras, taip pat atmosferos frontai, audros.
Tačiau šis reiškinys – viena sunkiausių kelionės patirčių.
Vyrui dainuoja į ausį
Skrisdama kartu su vyru Aira stengiasi jam dainuoti į ausį – tai padeda nukreipti dėmesį. Airos vyras laiko ją už rankos, apkabina.
Moteris skrisdama išbandė dar vieną patarimą – masažuoja biologiškai aktyvius taškus, esančius ausyje. Kartais tai padeda, bet ne visada.
Vaikystėje mėgusi suktis karuselėje, kilti apžvalgos ratu, Aira dabar kenčia ir nuo aukščio baimės. Jai buvo nemalonu pakilti į Eiffelio bokštą, kuriuo garsėja Paryžius.
Kai leidžiantis žemyn Airos vyras pasiūlė lipti laiptais, moteris įsikibo į turėklus ir nusileido vos du aukštus, o po to įlipo į liftą ir užsimerkė.
Vilnietė nejautė malonumo ir kildama Londono akimi vadinamu Tauerio apžvalgos ratu. Airos nežavi lengvos metalinės konstrukcijos, kylančios į dangų – ant žemės ji jaučiasi kur kas saugiau.
„Įlipusi į apžvalgos ratą visą laiką sėdėjau įsitempusi, nesigrožėjau šio miesto panorama, tik laukiau akimirkos, kai galėsiu atsistoti ant žemės“, – prisimena Aira.
Jei kas nors gimtadienio proga Airai padovanotų skrydį oro balionu ar šuolį parašiutu, jai tai būtų ne džiaugsmas, o kančia.
Lėktuvų nemėgsta ir įžymybės
Dainininkė Rūta Ščiogolevaitė yra prisipažinusi, kad planuodama atostogas niekada nesirenka poilsio vietos, į kurią nukakti reikėtų lėktuvu. Antraip ir prieš kelionę, ir jos metu ją kamuotų tokia įtampa, kad visos atostogos nueitų šuniui ant uodegos.
Krepšininkams Kšyštofui ir Darjušui Lavrinovičiams netrūksta artimiausių žmonių paramos per svarbias rungtynes, kurias dažnai stebi jų žmonos su vaikais. Tik krepšininkų tėvų niekada nebūna. „Mano tėvui nedrąsu skristi lėktuvu“, – yra prasitaręs K.Lavrinovičius.
Apie amerikiečius skandalingų filmų sukūręs žinomas danų režisierius Larsas von Trieras nėra buvęs už Atlanto, o priežastis viena – talentingas menininkas bijo skristi lėktuvu.
Vokiečių kilmės topmodelis, laidų vedėja Heidi Klum, atvykusi į oro uostą, dažniausiai daug šypsosi. Taip ji stengiasi padrąsinti save. Skrydžiai jai yra tikras siaubas: „Sėdėti lėktuve ir negalėti nieko padaryti – tai baisu.“. Moteris tikino, kad jai labiau patiktų, jei galėtų kontroliuoti padėtį.
Baimė neaplenkia ir įtakingų pasaulio žmonių, ji net gali būti įkvėpimo šaltinis. Prieš kelis dešimtmečius miręs garsus mokslinės fantastikos rašytojas amerikietis Isaacas Asimovas, parašęs daugiau kaip 500 knygų, labai domėjosi kosminiais skrydžiais. Tačiau po galaktikas mintimis naršęs fantastas buvo susidūręs su rimta kliūtimi. Jis niekada nedalyvavo tarptautiniuose moksliniuose renginiuose, jei jie vykdavo ne JAV, o Europoje ar kituose žemynuose. Rašytojas I.Asimovas paniškai bijojo skristi. Per 72 metus jis nesugebėjo atsikratyti šios baimės.
Spėjama, jog būtent skrydžio baimė 2001-aisiais ir privertė Šiaurės Korėjos tuometį lyderį Kim Jong-ilą leistis šarvuotuoju traukiniu į 23 dienų kelionę per Rusiją.
