Beveik 5 tūkstančiai „Lietuvos ryto“ skaitytojų atsakė į klausimą „Ar vertėtų Lietuvoje sugriežtinti bausmes žudikams?“ 72 proc. apklausos dalyvių tikino, kad reikia ne sugriežtinti, o tiesiog sugrąžinti mirties bausmę ir ją taikyti žudikams be jokių išlygų.
23 proc. žmonių pritarė, kad bausmes reikia sugriežtinti, nes atrodo, jog nusikaltėliams gresiančios bausmės kelia tik juoką, vos 3 proc. atsakė, kad to daryti neverta, nes bausmės ir taip yra palyginti griežtos.
Dar 2 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių prisipažino, kad nežino, nes niekada nesidomėjo, kokios tos bausmės.
– Didžioji dalis žmonių šaukiasi mirties bausmės, kodėl tai nėra gerai? Ką tai sako apie mūsų visuomenę? – paklausiau psichologo psichoterapeuto Olego Lapino.
– Aš manau, kad ištiktus šoko žmones suvienija bendras principas – dantis už dantį, akis už akį. Toks keršto troškimas gyvuoja kur kas ilgiau nei krikščioniškas požiūris atleisti savo priešui ar tikėjimas, kad sadistinių polinkių turintį žmogų įmanoma perauklėti.
Keršto šauksmas būdingas ne tik Lietuvos gyventojams, jo apraiškų galima rasti visame pasaulyje. Tačiau Vakarų pasaulis yra kur kas krikščioniškesnis, nes krikščionybė čia įsitvirtino tūkstančiu metų anksčiau nei Lietuvoje.
Primityvūs jausmai gali kamuoti ne vieną žmogų, bet dėl kultūros ar religijos poveikio jie bus užkloti kur kas tauresniais jausmais. Pavyzdžiui, aukščiausia dieviško gailestingumo idėja. Ji tarsi modifikuoja prigimtinį egoizmą.
Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose karingose šalyse, kur krikščionybė įsitvirtino gerokai vėliau, iki šiol veikia principas „Kaip jie su mumis, taip ir mes su jais“.
Dėl šios priežasties kyla daug pasipiktinimo ir priekaištų, pavyzdžiui, svarstymų, kaip galima duoti prievartautojui kelerius metus bausmės, jis turi būti sunaikintas.
– Iki šiol Baudžiamajame kodekse numatyta griežčiausia bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos. Kodėl kartais atrodo, kad tokia bausmė yra pernelyg švelni?
– Keršo troškimas – vienas primityviausių jausmų. Tokie jausmai nėra svetimi nė vienam žmogui, bet labiau išsilavinę asmenys vadovaujasi kitais principais. Jiems yra svarbi savigarba.
Pavyzdžiui, amerikiečiams būdingas liberalumas, jau kelios kartos amerikiečių puikiai sutaria su kitos rasės atstovais, taip pat su seksualinėmis mažumomis. Todėl amerikiečiams kur kas garbingiau trokšti ne keršto, o pasirinkti kokią nors kompensaciją, kad ir piniginę.
Tuo tarpu Lietuvoje nėra garbinga būti gailestingam. Mūsų šalyje vertinami kiti dalykai, pavyzdžiui, mokėjimas apsiginti, duoti atkirtį, demonstruoti jėgą, įrodyti savo pranašumą, o vyriškumas suprantamas kaip kietumas.
Šoko akivaizdoje tokie stereotipai užvaldo žmonių sąmonę. Norėdami suprasti, kas įvyko, jie dažnai remiasi ne savo asmenine patirtimi, o šiais stereotipais.
Primityvūs jausmai pradeda dominuoti, kai nėra priešpriešos. Jei žmogus tiki, kad yra dvasinė tikrovė, jis niekada nesakys, kad žudikams reikia keršyti.
Gal jam ir kils toks impulsas, kad reikia ką nors nužudyti, bet jo lūpos ištars visai ką kita. Jis galbūt atsakys, kad žmogus tampa žudiku dėl karmos, o ne dėl savo kaltės, jis priešinsis minčiai, kad žudiką taip pat reikia pasiųsti į mirtį.
Jei ima viršų primityvūs jausmai, atsakymas bus paprastas: „Ko čia galvoti? Iššaudykime visus parazitus, ir bus tvarka.“
Tokiu atveju nesunku rasti argumentų ir pateisinimų, pavyzdžiui, teigti, kad nusikaltimų tik daugėja, kad nusikaltimai darosi vis žiauresni, jei nepasiųsime visų žudikų į mirties kamerą, greitai negalėsime nė kojos iš namų iškelti.
– Moksliniai tyrimai rodo, kad bausmės griežtinimas neprisideda prie nusikaltimų prevencijos. Kodėl taip yra?
– Visuomenei reikia ne baudimo aparato, o socialinio bendrumo. Saviškių nenaikiname, nes jie yra tokie kaip ir mes. Kuo didesnis visuomenės susiskaidymas, tuo joje daugiau agresijos.
Būtina ugdyti bendruomeniškumo jausmą, nes tai – vienintelė priemonė, slopinanti agresiją.
Tai įmanoma diegiant tam tikras vertybes. Kodėl religingi žmonės yra taikūs? Jei žmogus širdyje tiki, kad visi yra Dievo vaikai, jam nekils minties pakelti ranką prieš kitą.
