Svarbiausia tikslas. Tuomet ir jėgų tarsi atsiranda keleriopai daugiau, ir pasitikėjimas sustiprėja.
Vilnietė psichologė-psichoterapeutė Rūta Bačiulytė įsitikinusi, kad solidus amžius niekada nebus kliūtis įveikti fizinius ir dvasinius išbandymus.
– Kaip senyvam žmogui nugalėti vidinius barjerus ir susiruošti į ilgą žygį vienam?
– Vidinis saugumo jausmas priklauso ir nuo išorinių aplinkybių. Bet labiausiai priklauso nuo paties žmogaus pasitikėjimo savimi.
Garbaus amžiaus žmogus, kuris keliauja vienas, nebijo iššūkių. Ir tai rodo, kad jis turi vidinį saugumo jausmą. Jis nusiteikęs – kad ir kas atsitiktų, pats išspręs bet kokią problemą. Toks žmogus pasitiki pačiu gyvenimu – juk žino: kelyje sutiks bendrakeleivių, jeigu reikės, jie pagelbės. Jis supranta, kad atsako už tai, kas jo gyvenime vyksta.
Saugumas priklauso ir nuo fizinės sveikatos.
Jeigu žmogus jaučiasi netvirtai ir jį galėtų ištikti priepuolis, kurio pats suvaldyti nesugebės, aišku, jam bus nesaugu. Todėl toks nenorės keliauti vienas ar priimti kitokių iššūkių.
– Žmogaus energingumas labiau susijęs su fizine sveikata ar su dvasios stiprybe?
– Tai susiję ir su fizine sveikata, ir su paveldėjimu. Energijos lygį perimame su genais. Juk ne visi žmonės energijos požiūriu vienodai apdovanoti. Tie, kurie mažiau energingi, mažiau ir pasiekia per savo gyvenimą. Jie gyvena lėtesnį, ramesnį gyvenimą.
Be to, tai susiję ir su žmogaus smalsumu, motyvacija. Jeigu esi smalsus, nori plėsti akiratį ir ugdyti save, energijos atrasi arba taip paskirstysi savo jėgas, kad galėtum daug nuveikti.
– Ką reiškia įveikti Šv.Jokūbo kelią – patikrinti savo sveikatą ar dvasios stiprybę?
– Kai žmogus įveikia tam tikrus iššūkius, jo pasitikėjimas savimi sustiprėja. Kadangi tas iššūkis svyruoja ties fizinių galimybių riba, neabejotinai žmogų priverčia perkainoti dvasines vertybes.
Juk piligrimai Šv.Jokūbo keliu eina nusiteikę jį įveikti ir patirti ką nors ypatinga – sutikti išskirtinių žmonių, patirti dvasios palaimą. Kadangi jie taip nusiteikę, tai ir įvyksta.