Vienas žinomiausių Sąjūdžio laikų dainių prisipažino, kad buvo abejonių, ar žmonės atsimins jį, ar eis į koncertus. Vienintelio dalyko, kurio A.Vilčinskas pasigedo Tarptautiniame Vilniaus oro uoste nusileidus lėktuvui, tai šiltesnių šypsenų ir laimingesnių žmonių veidų, rašo „Lietuvos ryto“ šeštadienio priedas „Gyvenimo būdas“.
Kad persikėlimas ir prisitaikymas prie naujos situacijos nebūtų skausmingas, daug kas priklauso nuo aplinkos. A.Vilčinskas tikino, kad jam pasisekė, nes Lietuvoje trečią kartą sukūrė naują šeimą, o klausytojai laukė jo naujų dainų.
Vyras viliasi ir toliau turėti ištikimų gerbėjų. Katedros aikštėje Kovo 11-ąją koncertavęs ir visus sveikinęs Nepriklausomybės atkūrimo proga A.Vilčinskas dėkojo savo klausytojams.
„Kol kas mano subrandintas planas pildosi, nes noriu būti muzikantas, o ne dažytojas ar sunkvežimio vairuotojas. Tokio darbo užteko būnant JAV. Kita vertus, niekas amžinai nesitęsia. Prisipažinsiu, 17 metų be Lietuvos – nemažas laikotarpis, bet noras grįžti atsirado tik tada, kai parašiau naujų dainų, kurias norėjau pateikti klausytojams. Matyt, anksčiau buvau kūrybiškai išsisėmęs ir negalėjau grįžti“, – atvirai prisipažino A.Vilčinskas.
Vietoj žalios pievos Londono priemiestyje pasirinko Vilnių
Kulinarinių knygų autorė ir tinklaraštininkė 35 metų Beata Nicholson visą dešimtmetį gyveno tarp Vilniaus ir Londono. 2013 metų balandį jos sutuoktinis Tomas Nicholsonas (40 m.) tvirtai pasakė: „Važiuojame gyventi į Lietuvą.“
Pasiūlymas kraustytis iš Londono į Vilnių Beatą iš pradžių baugino, nes jai prie širdies buvo romantiška idėja, kad šeima gyvens Londono priemiestyje arba kaime, kur prie namų žaliuos pieva.
Tačiau gimtinėje Beatos ir jos šeimos – vyro Tomo, sūnaus Jurgio (7 m.) ir dukters Izabelės (8 m.) – visi laukė išskėstomis rankomis.
Nors lietuviškai nemokančio Tomo niekas nelaukė su darbo pasiūlymais, o Beatos vaikams teko patirti kultūrinį šoką, nes atsidūrė kitoje kalbinėje aplinkoje, ilgainiui viską pavyko sutvarkyti. T.Nicholsonas rado Vilniuje jam patinkantį darbą – atidarė porą picerijų, o Beata ir toliau gali užsiimti mėgstama veikla – rašyti kulinarines knygas.
