Daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos instituto klinikos gydytojas Audrius Alonderis pripažino – iš pradžių daug kam atrodė, kad toks žingsnis ekonomiškai naudingas. Ruošiant įstatymus kur kas mažiau buvo galvojama apie poveikį sveikatai.
Pastaruoju metu miego specialistai vis dažniau atkreipia dėmesį į tai, kaip laiko keitimas veikia savijautą.
Tuo domisi tiek Europos, tiek JAV miego klinikos. Šia tema atlikta nemažai tarptautinių mokslinių studijų, deja, Lietuvos gyventojai jose dar nedalyvavo.
Kai kurie mokslininkai netgi pripažino, kad laiko kaitaliojimas žaloja sveikatą, dėl šios priežasties daugėja depresijų ir savižudybių.
Dar viena blogybė – pailgėja tamsusis paros metas, todėl didėja nusikalstamumas, pasitaiko daugiau avarijų keliuose.
– Ar vasaros laiko įvedimas gali atsiliepti sveikatai? Ar tai patvirtina moksliniai duomenys? – paklausiau gydytojo A.Alonderio.
– Kol kas neteko skaityti medicinos literatūroje apie tyrimus, patvirtinančius tiesiogiai teiginį, kad įvedus vasaros laiką būtų nustatyta daugiau depresijų ar ar savižudybių.
Manau, tai pernelyg drąsus pareiškimas, nes vien laiko kaitaliojimas nėra pagrindinis veiksnys, galintis išprovokuoti depresijų protrūkį.
- O dėl nelaimingų atsitikimų kelyje?
– Yra labai prieštaringų duomenų. Vieni autoriai teigė, kad įvedus vasaros laiką padidėja įvairių nelaimių darbe, taip pat išauga avarijų skaičius.
Kiti mokslininkai, išanalizavę savo šalies statistiką, pripažįsta, kad nėra statistiškai reikšmingo pokyčio.
Pavyzdžiui, suomių mokslininkai tvirtina, kad nelaimingų atsitikimų ir avarijų skaičius neturi jokio ryšio su vasaros laiko įvedimu. Tuo tarpu kitų šalių medikai, pavyzdžiui, amerikiečiai, tikino, kad paankstinus laiką pirmąją savaitę padaugėjo nelaimingų atsitikimų keliuose.
– Kokių kyla dar grėsmių?
– Balkanų šalių mokslininkai pastebėjo, kad įvedant vasaros laiką daugėja miokardo infarkto atvejų. Širdies smūgių pikas dažniausiai būna pirmadienį – praėjus maždaug parai, kai laikrodis buvo pasuktas į priekį.
O įvedant žiemos laiką, daugiau miokardo infarkto atvejų būna ne pirmadienį, o antradienį ir trečiadienį. Tai rodo – tiek viena valanda sutrumpėjusi, tiek pailgėjusi para blogai veikia, sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis žmones.
– Ar yra duomenų, kaip keičiasi pomėgis sportuoti, mankštintis?
– Australijos mokslininkai tyrinėjo gyventojų aktyvumą. Jie nustatė, kad vasaros laiko įvedimas šiek tiek keičia žmonių įpročius. Pastebėta, kad paankstinus viena valanda laiką būna kur kas mažiau žmonių, sportuojančių rytais, bet jų padaugėja vakarais.
Taip pat buvo nustatyta, kad laiko kaitaliojimas labiausiai veikia žmones, miegančius trumpiau. Tokių žmonių paros ritmas išsibalansuoja kur kas labiau.
Mažiau jautrūs vasaros laikui yra ilgiau miegantys, taip pat vadinamieji vyturiai, kuriems nesunku anksti atsikelti.
Kur kas labiau skundžiasi laikrodžio pasukimu į priekį žmonės, kuriuos mes vadiname „pelėdomis“. Jiems būna sudėtingiau prisitaikyti, todėl būna mieguisti, apatiški.
- Ar pasikeičia miego struktūra? Galbūt vakare atsigulus būna sunkiau užmigti?
– Laiko kaitaliojimas labiau veikia žmones, kurie jau turi miego sutrikimų. Mūsų organizmas yra prisitaikęs prie šviesaus ir tamsaus paros periodo.
Žmogaus organizmas gamina hormoną melatoniną dažniausiai naktinio miego metu. Todėl svarbus biologinis laikrodis – kada teka saulė, kada ji leidžiasi.
Įvedus vasaros ar žiemos laiką jautresniam žmogui būna sunkiau prisitaikyti, elgtis ne taip kaip pripratęs. pavyzdžiui, anksčiau užmigti, anksčiau keltis. Dėl šios priežasties gali susidaryti miego deficitas.
Ne tik laikrodžio rodyklių pasukimas gali išderinti šią tvarką. Gali būti sunkiau užmigti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl dažnų tolimų kelionių, laiko juostų pasikeitimo, pradėjus dirbti pamaininį, naktinį darbą, perėjus prie nereguliarus darbo grafiko.
- Jei pirmadienis yra kritinė diena, kaip patartumėte elgtis?
– Įvedus vasaros laiką tenka keltis valanda anksčiau, todėl pirmadienį reikėtų neplanuoti sunkių darbų, neskubėti, stengtis būti atsargiems.
Pirmoji pagalba nuo nemigos – nauji miego higienos įpročiai
Geri įpročiai, padedantys greičiau užmigti:
Eiti miegoti kiekvieną naktį tuo pačiu laiku.
Keltis kiekvieną rytą tuo pačiu laiku.
Pasimankštinti kasdien ankstyvą popietę.
Sukurti naktinio miego ritualą, (pavyzdžiui, lengvai užkąsti prie miegą).
Miegamąjį įrenkite taip, kad jis būtų tamsus, vėsus ir ramus.
Prieš miegą išeikite pasivaikščioti.
Blogi įpročiai, trukdantys užmigti:
Po pietų gerti tonizuojančius gėrimus.
Mankštintis likus 3 valandoms iki miego.
Gerti alkoholį vakare.
Prieš miegą valgyti riebių ir aštrių valgių.
Rūkyti prieš miegą ir naktį.
Prisiminkite, kad miegamasis yra skirtas miegui, o ne žiūrėti televizorių, valgyti ar net dirbti.
