Kaip atsiranda atstumtieji
Psichologų nuomone, vaikų kolektyvams (klasėms, grupėms) būna būdingos labai stiprios emocijos, tiek teigiamos, tiek neigiamos. Ne tik džiaugtis kur kas maloniau su draugais – ir neigiamas emocijas, tokias, kaip pyktis, neapykanta, norisi reikšti, jaučiant aplinkinių palaikymą.
Žinoma, elgesio modeliai formuotis pradeda šeimoje. Ten ir atsiranda elgesio stereotipai: berniukas, kurio akyse tėvas nuolat žemina mamą, nesąmoningai kopijuoja tokį elgesio būdą. Taip pat noras reikšti agresiją kyla slopinant jo paties psichiką. Taip formuojasi persekiotojo charakteris.
O persekiojamuoju paprastai tampa tas vaikas, kuris šeimoje priprato prie paklusnumo. Tokių vaikų paprasčiausiai nemoko kovoti už savo požiūrį, jie įsitikinę, kad jų neklausys, jų nuomonė nieko verta. Ir klasėje tarp bendraamžių toks vaikas iš įpročio elgiasi lygiai taip pat, nuolat tikėdamasis pašaipų, piktų pokštų ar, o tai dar blogiau, visiško ignoravimo.
Kokie tai vaikai
Visai nebūtinai atstumtasis bus uždaras, baikštus ir užguitas. Vaikų psichologai išskiria keletą tokių vaikų psichologinių tipų.
Klounas. Tokie vaikai patys padaro save patyčių objektu, atsiribodami nuo vaikų kolektyvo, nenorėdami gyventi pagal priimtas šiame sociume taisykles, kurios jiems nepriimtinos. Atstumtieji-klounai paprastai būna pakankamai išprusę, ir tai jiems leidžia konfliktinės situacijos neprivesti iki kritinio taško: tam tikru momentu jie sugeba sukelti bendraklasių juoką, kvailai pasielgdami ar pasakydami ką nors kvailo. Šitas tipas mažiausiai iš visų traumuoja vaiko psichiką.
Balta varna. Taip vadinami vaikai, kurie, kitaip nei klounai, niekaip nesugeba suvaldyti situacijos, nes egzistuoja išorinės priežastys ir veiksniai, darantys juos nepanašius į kitus. Paprastai tai kitos religijos, kitos rasės ar etninės grupės vaikai. Suprantama, jų išvaizda (drabužiai, odos spalva) ir elgesio manieros tampa barjeru, atskiriančiu juos nuo bendraamžių.
Antagonistas. Tai pats sunkiausias tipas. Antagonistais tampa vaikai, kurie dėl auklėjimo ir atmosferos šeimoje elgiasi išskirtinai egoistiškai ir laiko save geresniais ir protingesniais už visus vaikus klasėje. Jų elgesys – iššaukiančiai pasipūtęs, jie patys provokuoja neigiamą bendraamžių požiūrį, nuolat pabrėždami savo pranašumą ir unikalumą. Tokie vaikai gali įžeidinėti ir žeminti visus iš eilės, jų piktžodžiavimo taikiniu tampa net ir mokytojai.
Reikia pažymėti, kad nesvarbu, kokiam tipui priklauso atstumtasis vaikas, egzistuoja bruožas, būdingas jiems visiems – tai nesugebėjimas konstruktyviai mąstyti. Tokie vaikai nesugeba suvokti tikrosios priežasties, padariusios juos atstumtaisiais, jie nebando taisyti situacijos ir beveik visada dėl savo nemalonumų kaltina bendraklasius, nesusimąstydami apie savo pačių elgesį.
Kaip padėti atstumtajam?
Padėti tokiam vaikui – visų pirma tėvų užduotis, ir tik po to – pedagogų. Labai svarbu laiku pastebėti, kad vaikui nesiklosto santykiai su kitais vaikais. Situaciją kur kas paprasčiau pataisyti, kol ji dar netapo rimta problema.
Pirmas dalykas, kurį turi padaryti tėvai – atvirai pasikalbėti su vaiku ir išsiaiškinti, kas būtent vyksta klasėje. Jokiu būdu negalima sakyti jokių vertinimų ir daryti išvadų, kol vaizdas nebus išsiaiškintas iki galo.
Antras – teks pakalbėti su mokytoju ir šitaip pavyks pažvelgti į problemą iš kitos pusės. Bet vaikas neturi dalyvauti šiame pokalbyje – geriau, jeigu jis iš viso nežinos, kad toks pokalbis įvyko. Priešingu atveju kyla rizika, kad vaiko požiūris į mokytoją labai pasikeis, jis gali imti gėdytis, užsidarys, nes pagalvos, kad mokytojas juo nepatenkintas. Kitas variantas – vaikas gali pradėti elgtis agresyviai, nusprendęs, kad pedagogas palaiko jo skriaudėjus.
Nereikia vaikui žadėti, kad nubausite tuos, kurie jį skriaudžia. Visų pirma, toks įsikišimas į vaikų konfliktą gali tik dar labiau pabloginti situaciją. Antra – mažasis žmogus turi pats, keik tai yra jo jėgose, susidoroti su problema. Taip jis išmoks būti stiprus ir apsiginti pats.
Suprantama, čia kalbama ne apie fizinį konflikto sprendimo būdą – priešingai, vaiką reikia išmokyti „išvairuoti“ iš situacijos taikiu keliu. Pavyzdžiui, jeigu jam krečia pokštus ir juokiasi, pasiūlykite jam pasijuokti kartu su visais. Paaiškinkite, kad toks elgesys suglumins skriaudėjus – juk jie laukia jo ašarų. Negavus to, ko nori, jiems nebebus taip įdomu tyčiotis iš savo bendraklasio.
Ieškome priežasčių ir jas šaliname
Labai svarbu prisiminti, kad priežastis, dėl ko vaikas klasėje tapo atstumtuoju, greičiausiai slypi jame pačiame. Vaikų kolektyvas tapo indikatoriumi, leidusiu pamatyti problemą. Todėl reikia stengtis sukurti vaikui sąlygas, kad padėtumėte atsikratyti kompleksų ir išugdyti tuos charakterio bruožus, kurių jam trūksta.
Pavyzdžiui, jeigu vaikas mažai bendrauja ir labiau mėgsta piešti vienas, galima jį užrašyti į dailės būrelį – ten jam pavyks rasti draugų, turinčių tokių pat interesų. Gerai yra kviesti į namus vaikus, rengti jiems įvairius linksmus žaidimus, konkursus, arbatėles. Jaukioje namų aplinkoje vaikai jaučiasi kur kas ramesni, lengviau užmezga kontaktą, artimiau pažįsta vienas kitą, ir labai dažnai priežastys, dėl kurių vienas atstumia kitą, išnyksta pačios savaime.
Reikia atminti, kad jeigu šeimoje vyrauja taika ir ramybė, visi šeimos nariai vienas kitam rūpestingi ir dėmesingi, nėra nė mažiausio spaudimo ar prievartos – vaikas vargu ar taps klasės atstumtuoju. Priešingai – transliuodamas savo šeimos bendravimo stilių, jis gali tapti kompanijos siela, draugiško ir linksmo vaikų kolektyvo centru.