Tapytoja A.Bankauskaitė apgailestauja, kad daugelis žmonių mėnulio pilnatį dažniausiai sieja su psichikos liga.
„Juk daugeliui mūsų pilnatis nedaro jokios blogos įtakos. Pilnatis – labai įdomus laikas, ypač tai galima pajusti likus vienam, kai nekankina problemos, kurias reikia nedelsiant spręsti“,– sakė dailininkė čigonų barono proanūkė.
Neseniai ji Vilniaus galerijoje „Znad Wilii“ surengė paveikslų parodą „Pilnaties peizažai“. Visi šie paveikslai buvo nutapyti Mėnulio šviesoje.
A.Bankauskaitę įkvėpė Larso von Triero filmas „Melancholija“ – tapydama nakties peizažus ji tikėjosi perteikti tą keistą jausmą, kai neišvengiamai artėja kas nors paslaptinga ir viskas aplinkui keičiasi be mūsų valios.
Dailininkė pastebėjo, kad per pilnatį išryškėja kontūrai, šešėliai tampa mėlynesni, horizonto linija – geriau įžiūrima.
Kai danguje atsiranda apvalus mėnulis, jo šviesa pakeičia peizažą: medžiai ir žolė keičia spalvą, žalia spalva išnyksta, atsiranda daugybė mėlynos spalvos atspalvių, kurie tarsi žaidžia su sidabriniais blyksniais. Vandenyje mirga spalvos, kurių kitu metu nepamatysi.
Dailininkė paveikslus tapydavo vėlai vakare arba ankstų rytą, kai danguje būdavo pilnatis.
Pastebėjusi įdomų peizažą, ji laukdavo, kada danguje pasirodys ryškus blynas ir gamtovaizdis nušvis mėlynai.
Mėnulio šviesa, pasirodo, ypatingo poveikio turi ne tik A.Bankauskaitei – dailininkė pastebėjo, kad per pilnatį nutapyti peizažai daug lengviau parduodami.
Kai ji nunešė paveikslus meno galerijų savininkams, daugelis abejojo, ar juos kas nors pirks, mat šiuo metu parduoti paveikslą ypač sunku. Bet nepraėjo pora savaičių, ir visi mėnulio šviesoje tapyti paveikslai buvo parduoti.
