Krizės įtaka savižudybėms: Graikija ir Lietuva

Graikijai vis labiau grimztant į ekonominės krizės liūną pasklido kalbos esą šioje šalyje žmonės puolė ko ne masiškai žudytis. Pateikiami skaičiai kraupūs – neva Graikijoje jau nusižudė 6 tūkstančiai gyventojų, pusės kurių savižudybės priežastis yra būtent ekonominė krizė.

Teigiama, kad dėl krizės nusižudė tūkstančiai graikų.<br>AP nuotr.
Teigiama, kad dėl krizės nusižudė tūkstančiai graikų.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Ana Daukševič

Jul 9, 2015, 6:00 AM, atnaujinta Oct 27, 2017, 6:39 AM

Nors galima daryti prielaidą, kad ekonominė gerovė turi įtakos žmogaus psichologinei ir emocinei būklei, vis gi šiurpi Graikijos statistika iš tiesų gali neturėti nieko bendro su šalies ekonomine krize. Juolab dėl to, kad paskutiniai turimi oficialūs savižudybių statistikos duomenis paskelbti 2012 metais, tad lieka neaišku, koks savižudybių mastas Graikijoje yra pastaruoju metu.

Be abejo, 6 tūkstančiai žmonų skamba tikrai dramatiškai, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad tokio skaičiaus gyventojų Graikija neteko per kiek daugiau nei dešimt metų, o savižudybių rodiklis išlieka vienas mažiausių Europoje.

2000 metais jis buvo 5.7 šimtui tūkstančių gyventojų, o 2012 – 6.3. Palyginimui – ES vidurkis 2012 buvo 11.7, o Lietuvos – 30.7. Taigi, kriziniais metais savižudybių skaičius Graikijoje buvo išaugęs, tačiau ne daugiau 10 proc.

„Jaunimo linijos“ vadovas, psichologas Paulius Skruibis taip pat tikina, jog ekonominė šalies padėtis ir savižudybių statistika gali būti absoliučiai nesusijusios, todėl teigti, jog dėl prastėjančios ekonomikos graikai puolė žudytis, būtų tikrai per drąsu ir nepamatuota.

- Kaip vertinate kalbas, kad dėl ekonominės krizės graikai vis dažniau renkasi savižudybę?

– Graikijoje yra vienas mažiausių savižudybių skaičių Europoje. 2012 metais nurodomas padidėjimas palyginti su 2010 metais yra nedidėlis, ne daugiau kaip 10 proc. Dėl to man kyla abejonių, kad Graikijoje šiuo metu yra didžiulis savižudybių bumas, nes skaičiai to nepatvirtina.

Jau prieš kelis metus buvo bandoma apie tai kalbėti, tačiau net ir graikų mokslininkas tuo metu apsilankęs Lietuvoje tikino, kad krizės metu savižudybių skaičius pasikeitė labai nežymiai. Taigi, nors apie tai kalbama, bet skaičiai byloja apie visai ką kitą.

- Prieš kelis metus finansinę krizę išgyvenome ir Lietuvoje, ar tuo metu buvo fiksuojamas didesnis savižudybių skaičius?

– Buvo tam tikras savižudybių skaičiaus augimas, bet tuo metu pagal tai, kiek buvo apie tai kalbama, galima buvo susidaryti įspūdį, kad jis buvo dramatiškas. Iš tikrųjų taip nebuvo. Iki tol turėjome apie 30 savižudybių šimtui tūkstančių gyventojų, o krizės metu skaičius pakilo iki 32.

- Tai reiškia, kad teigti, jog dėl krizės dramatiškai kyla savižudybių skaičius, būtų netikslinga?

– Tai būtų tikrai perdėta. Kad ekonominė krizė turi kažkokį poveikį, taip, tačiau skirtingose šalyse jis gali būti įvairus, skirtingai veikti atskiras visuomenės grupes. Pavyzdžiui vyrams ekonominė padėtis galbūt turi didesnę įtaką. Tačiau tikrai ne dramatišką.

Kalbama, kad Graikijoje nusižudė 6 tūkstančiai žmonių. Atrodytų milžiniškas skaičius, bet toje šalyje per metus nusižudo apie 400 žmonių. Tai reiškia, kad tie šeši tūkstančiai paimti per daugiau nei dešimtmetį.

- Kodėl vyrus krizė veikia labiau?

– Iš vienos pusės galima sakyti todėl, kad iš jų reikalaujama finansinio stabilumo. Be to, ir pačių vyrų savęs vertinimas tampriai susijęs su tuo, kiek jie pasiekia, užsidirba. Kita priežastis ta, kad vyrai apkritai žymiai dažniau nusižudo, nei moterys.

Ar apskritai įmanoma nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp ekonominės šalies padėties ir savižudybių skaičiaus? Tai nėra paprasta. Nors tikinama, kad pusė minėtų 6 tūkstančių žmonių nusižudė dėl krizės, ar taip yra iš tikro, sunku atsakyti. Savižudybes tyrinėjantys mokslininkai tikina, kad apskritai nebūna vienos savižudybės priežasties.

Kitas dalykas – tam, kad konkrečiai nustatymus savižudybės priežastį, reikia atlikti brangiai kainuojantį tyrimą, kurio įprastai niekas nedaro. Todėl tik bandoma spekuliuoti pasikeitusiais savižudybių rodikliais.

- Tokios spekuliacijos nepablogina padėties?

– Kai mes pradedame kalbėti, kad žmonės žudosi dėl krizės, kaip kad buvo daroma ir Lietuvoje, vėliau sunku atskirti, ar žmogus iš tikrųjų nusižudo dėl krizės, ar dėl to, kad sukurtas mitas tampa pasiaiškinimu. Galbūt ir pats mitas pradeda veikti žmones. Ypač, kai susidaro įspūdis, kad tai vyksta masiškai, ko ne kiekvieną akimirką.

- Kokios gi dažniausios tikrosios savižudybių priežastys?

– Negalima atsakyti vienareikšmiškai. Tačiau kalbant apie ekonominius rodiklius, mūsų šalies savižudybių skaičius praktiškai nesikeičia nuo nepriklausomybės pradžios iki dabar. Todėl paaiškinti jų vien ekonominiais argumentais niekaip nepavyktų. Per 25 metus mūsų ekonomika stipriai kito.

Žmonės, kurie tiria savižudybių priežastis Lietuvoje įsitikinę, kad mūsų visuomenė dar turi sunkumų pereidama iš sovietinio į nepriklausimą tipą. Socialiniai pokyčiai ir turi tokias pasekmes. Be to, mes vis dar nepasiūlome stiprios prevencijos. Nors pasiūlymų yra, bet valstybinių mastu jie neįgyvendinami.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.