Kodėl vis dar negalite susirasti darbo? 7 nesėkmės priežastys

Portalas papilot.pl pateikė 7 psichologines priežastis, kurios neleidžia susirasti darbo.

Taip, tai tiesa, jog dauguma darbdavių turi itin aukštus reikalavimus, kuriuos įgyvendinti sudėtinga. Dažnai yra pateikiamas ironiškas pavyzdys, kuomet jaunuolis, vos baigęs studijas, privalo turėti ne mažesnį kaip 10 metų darbo stažą. Iš vienos pusės toks reikalavimas skamba juokingai, tačiau iš kitos – ar tikrai neturėjote progos įgyti patirties? Juk galima buvo atlikti praktiką ne vienoje įmonėje, o vasarą dalyvauti įvairiose renginiuose, būti savanoriu arba dalyvauti konkursuose, kurie susiję su jūsų specialybe. Taip, už tai niekas nemokės atlyginimo, tačiau vėliau, rašant gyvenimo aprašymą, tikrai privers. Jauni žmonės dažnai vartoja žodį „neapsimoka“. Neapsimoka būti savanoriu, neapsimoka dalyvauti konkurse, neapsimoka dirbti už dyką. Tačiau visa tai yra daroma tam, kad vėliau galėtumėte gauti tokį darbą, kurio norite.

Jau praėjo laikai, kuomet aukštasis išsilavinimas garantavo gerai apmokamą darbą. Šiai dienai dauguma jaunų žmonių gali pamojuoti prieš kitus diplomais, tačiau klausimas – kokiais? Viskas priklauso nuo to, kokios specialybės siekiate. Yra profesinės mokyklos, yra universitetai – pasirinkimas priklauso jums. Jeigu svajojate dirbti darbą, kuriame daugiau reikia praktikos, o ne teorijos (pvz.statybos) profesinės mokyklos tikrai tiks. Tačiau, jeigu svajojate būti teisininku, gydytoju, reikėtų rinktis kuo geresnį universitetą – tokiu būdu turėsite daugiau šansų. Darbdaviai tikrai atsižvelgia į tai, ką žmogus yra baigęs, todėl reikėtų gerai apmąstyti, kokia kolegija, universitetas ar profesinė mokykla tiktų būtent jūsų atveju. Tai galioja tiek tiems, kurie dar niekur neįstojo, tiek tiems, kurie dar turi progą pradėti studijas iš naujo.

Darbas dažniausiai mums asocijuojasi su etatu – neterminuota sutartis, socialinės garantijos, apmokamos atostogos ir kitos privilegijos. Tačiau nereikėtų pamiršti, jog yra ir kitokių būdų įsidarbinti – dirbti pagal autorinę sutartį, dirbti mažiau valandų nei reikalauja pilnas etatas ir kt. Tereikia pasidomėti, kokios yra konkrečios darbovietės sąlygos, kokias galimybes jį gali suteikti. O jeigu gerai dirbsite, tobulėsite, didelė galimybė, jog įsidarbinsite pilnu etatu – ir tai visai neturi būti po mėnesio ar net pusės metų. Stenkitės ir neskaičiuokite laiko, tiesiog dirbkite ir dėkokite už suteiktas galimybes mokytis.

Maža to, jog svajojate apie etatą, tai dar ir atlyginimo norite didesnio nei vidutinis jūsų šalyje. Taip, pragyventi už minimalų atlyginimą yra išties lengva, tačiau, kas žadėjo, jog gyventi bus paprasta? Kiekvienas nuo kažko pradeda. Ir kuo ankščiau pradeda, tuo greičiau savo pastangomis gauna tai, ko nori. Dar vienas pavyzdys, kuomet jauni žmonės sako – „neapsimoka dirbti už minimumą, geriau ieškosiu normalaus darbo“. Visu pirma, visi darbai yra normalūs, čia jau iškyla klausimas dėl požiūrio – ar toks jauno žmogaus požiūris yra normalus?

Visų sričių specialistai dažniausiai nemoka nieko. Naivu tikėtis darbo, kuomet darbdaviui atsakoma „taip“ dėl visiškai skirtingų pareigų. Jeigu toje pačioje įmonėje sutinkate būti ir teisininku, ir valytoju (su visa pagarba valytojams), jūsų tikrai niekas neįvertins. Turite žinoti savo vertę, žinoti, ko siekiate ir ką sugebate. Jeigu žinote, jog matematika visada jums buvo sudėtingiausias mokslas, tai nesitikėkite dirbti buhalteriu. Jeigu nemėgstate ir nemokate bendrauti su žmonėmis, neieškokite darbo pardavimų – aptarnavimo srityje. Atrodo suprantama, tačiau nemažai jaunų žmonių darbo būtent tokias klaidas, dėl ko vėliau pyksta ant viso pasaulio.

Kalbame apie profesiją – galbūt nepavyks iš pirmo karto gauti tokį darbą, apie kurį svajojate, tačiau svajoti ir planuoti – būtina. Jeigu studijavote teisę, tačiau tvirtai žinote, jog niekada nenorėsite būti šios srities specialistu – tai jau šis tas. Bent jau žinote, ko tikrai nenorite. Beliko atrasti tai, ką norėtumėte dirbti likusį gyvenimą. Yra daug testų, kurie padeda nustatyti, kas jums tiktų, galima pasikonsultuoti su specialistais, bet daugiausiai atsakymų į klausimą – kuo būti, turite atrasti savyje.

Gerai, jeigu nusišypso sėkmė ir įsidarbinate be jokių gyvenimo aprašymų, tačiau toli gražu taip būna ne visada. Darbdaviai reikalauja CV tam, kad galėtų geriau su jumis susipažinti per atstumą ir nuspręsti, ar norės su jumis susitikti pokalbiui. Vertėtų pateikti konkrečią, darbdaviui reikalingą informaciją. Yra daug pavyzdžių, kaip teisingai parašyti savo gyvenimo aprašymą. Yra vienas pagrindinių patarimų – nemeluokite. Neverta meluoti dėl darbo patirties, kurios neturite bei dėl kalbų, kurių nemokate. Patikėkite, tai patikrinti labai lengva. O žmogus, nurodęs, jog puikiai bendrauja prancūzų kalba, gali gauti užduotį išversti kokį nors sakinį. Jeigu pamelavote, įsivaizduokite į kokią situacija galite patekti – jums gėda, o darbdaviui aišku, jog tokio darbuotojo jam tikrai nereikia.