Lieka tik pamatai ir savęs tylomis klausi,o kas pasikeis, jei pabandysiu vėl? Ar įmanomą ant plytų likučių statyti vėl kažką? Žinoma ne. Laikui bėgant supranti,kad to žmogaus tavo gyvenime nebeliko,bet prisiminimai, kaip tie paukščiai, kurie sugrįžta į savo lizdus,ir jie grįšta,graužia iš vidaus tarytum būtum kalta – tik Tu.
Vidinė pergalė nėra tik tai, kas laimima iš tos situacijos,tai yra tai,kad daraisi stipresnis.
Stiprūs žmonės neieško pamainos žmogui, kuris jam buvo brangus, o nugali tuštumą, kuri ateina po brangaus žmogaus išėjimo. Silpnieji mėgina atsiradusią tuštumą „užkišti“ kuo tik įmanoma – tokiu būdu sukurdami iliuziją, kad jų gyvenime nėra tuščių vietų.
O ar kiekvienas žmogus pajėgus išgyventi tai? Mano manymu,tik stipriausi išgyvena tai ir į žmogų kuris buvo beproto brangus,žvelgia su šypsena. Tai yra didžiausia pergalė atleisti tiem,kurie sukėlė skausmą,nes Tu kitoks žmogus,Tu geresnis.
Nelaikyk pykčio žmonėms, įskaudinusiems Tave,nusisukusiems į kitą pusę nuo Tavęs,o padėkok jiems už tai,kad padarė Tave stipresniu ir galingesniu vidumi ir tik tuomet suprasi ,kad Tu gyvenime gavai patirties,ir kiek išgyvenimų siųsta Tau ir kiek jų įveikęs esi be kitų žmonių pagalbos esi.
***
Šis pasakojimas dalyvauja konkurse „Mano vidinė pergalė“.
Kiekvieno publikuoto rašinio autoriui leidykla „Obuolys“ padovanos po įdomią ir naudingą knygą, o geriausio rašinio autoriui ar autorei SPA VILNIUS padovanos 60 minučių trukmės ESPA aromaterapinį masažą su karštais akmenimis.
Jūsų istorijų laukiame iki rugpjūčio 30 dienos el. paštu gyvbudas@lrytas.lt.
