A.B.Breivikas, atsakingas už didžiausias taikos metų žudynes
Norvegijoje nuo Antrojo pasaulinio karo, kaip ir daugelis kitų
liūdnai pagarsėjusių žudikų turi savų gerbėjų. Šis fenomenas
gali būti susijęs su lytiniu potraukiu ir netgi turi specialų
pavadinimą: hibristofilija.
„Aš tikrai negalėčiau be jo gyventi“, – sako moteris,
paprašiusi vadinti ją Victoria, nors tai nėra tikrasis jos vardas.
Ši vyresnė negu 20 metų švedė atrodė atitrūkusi nuo
tikrovės ir užsisvajojusi, nekreipdama dėmesio į savo kavos
puodelį vieno Stokholmo viešbučio vestibiulyje, bet jos balsas
suvirpa, kai ji kalba apie savo „mieliausiąjį Andersą“.
Iš vieno nedidelio Švedijos miestelio kilusi moteris daro
viską, ką gali, kad palengvintų A.B.Breiviko gyvenimą kalėjime.
Tas ekstremistas pastaruosius ketverius metus praleido vienutėje
griežčiausio apsaugos režimo kalėjime.
A.B.Breivikas atlieka 21 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri
gali būti pratęsta, jeigu jis bus pripažintas tebekeliančiu
pavojų visuomenei.
2011 metų liepos 22 dieną A.B.Breivikas nužudė iš viso 77
žmones, kai detonavo sprogmenų prikrautą mikroautobusą prie
vyriausybės komplekso Osle, o vėliau pradėjo šaudyti į tuometės
valdančiosios Darbo partijos jaunimo sparno vasaros stovyklos
dalyvius netoli sostinės esančioje Utiojos saloje.
Victoria sako, kad A.B.Breiviko izoliacija prilygsta
„kankinimams“.
„Dabar netgi dar labiau juo rūpinuosi, kadangi jo padėtis
labai pažeidžiama“, – pabrėžė ji.
Victoria, kuri niekur nedirba dėl sveikatos problemų, rašo
laiškus, kad padrąsintų savo mylimąjį, ir yra jų išsiuntusi
daugiau negu 150. Ji taip pat siunčia jam dovanėles, tokias kaip
tamsiai mėlynas kaklaraištis, kurį A.B.Breivikas retkarčiais
užsirišdavo, kai buvo nagrinėjama jo byla.
Victoria yra gavusi du jo laiškus, kuriuos parodė naujienų
agentūrai AFP, tačiau kitus sulaikė kalėjimo pareigūnai,
įpareigoti cenzūruoti kalinio susirašinėjimą.
Siūlo susituokti
Victorios santykius su A.B.Breiviku apibūdinti nelengva: ji
niekada nebuvo su juo susitikusi, nes visi jos prašymai leisti jį
aplankyti buvo atmesti.
Moteris jį vadina tiek „senu draugu“, tiek globėjišku
„broliu“, bet pripažįsta, kad A.B.Breivikas jai atrodo
patrauklus ir kad „buvo romantiškų interesų – visų pirma iš
mano pusės“.
Švedė tikina pirmąkart užmezgusi ryšius su tuo norvegu 2007
metais, kai jie žaidė tą patį internetinį žaidimą. Po dvejų
metų jis nutraukė ryšius su Victoria, tikriausiai sutelkęs
dėmesį į savo išpuolių planavimą.
Tačiau 2012 metų pradžioje Victoria vėl susisiekė su vyru,
kuris tuomet jau buvo labiausiai nekenčiamas žmogus Norvegijoje.
Ir ji ne vienintelė tokia.
Savaitraštis „Morgenbladet“ pernai pranešė, kad
A.B.Breivikas per metus gauna „bent“ 800 laiškų, o daugelio jų
autorės – ekstremistu susižavėjusios moterys. Per jo teismą 2012
metais paaiškėjo, kad net viena 16-metė pasiūlė jam savo ranką
ir širdį.
Terminą „hibristofilija“ vartoja tik kriminologai, o ne kitų
sričių mokslininkai, nusakydami specifinį lytinį potraukį
kalėjimuose laikomiems žudikams, kurie nuo savo gerbėjų dažnai
gauna itin atvirų meilės laiškų arba seksualių apatinių.
Toks ryšys, dar žinomas kaip „Bonnie ir Clyde'o sindromas“, egzistavo visais laikais, o jo pavyzdžių
žinoma daugelyje šalių.
Savo gerbėjų ratus turi tiek austras Josefas Fritzlis, kuris 25 metus laikė nelaisvėje savo dukrą ir ją
reguliariai žagino, tiek amerikietis žudikas maniakas Charlesas
Mansonas.
Pasak amerikietės publicistės Sheilos Isenberg, kuri, remdamasi pokalbiais su 30 tokių moterų, parašė
knygą „Moterys, kurios myli vyrus žudikus“ (Women Who Love Men
Who Kill), daugelis tokių gerbėjų anksčiau yra patyrusios lytinę
prievartą.
„Tai galimybė moteriai kontroliuoti (visam gyvenimui už grotų
pasodintas vyras nieko nekontroliuoja), jeigu anksčiau ji buvo
išnaudojama savo tėvo (arba) kitų vyrų)“, autorė sakė AFP.
„Be to, tai yra Romanas iš didžiosios raidės: jaudinamas,
baugus, niekada nesiliaujantys amerikietiškieji kalneliai. Tokie
ryšiai tikrai nėra kasdieniški arba įprasti“, – pridūrė
Sh.Isenberg.
Vis dėlto nėra jokių mokslinių įrodymų plačiai paplitusiam
įsitikinimui, kad tos moterys jaučia pareigą padėti žudikui
pasitaisyti, sako JAV Wesley universiteto psichologijos
profesorė adjunktė Amanda Vicary.
„Kai kurias moteris traukia garsūs vyrai. Tikėtina, kad tos
moterys jaučia potraukį siaubingų dalykų padariusiems vyrams ne
tiek dėl jų veiksmų, kiek dėl šlovės, kurios jie sulaukė dėl
savo poelgių“, – aiškino ji.
Kita vertus, Victoria teigia nesistengianti išgarsėti.
Santykiai su A.B.Breiviku jai jau kainavo nutrūkusius ryšius su
seserimi, kuri, apie tai sužinojusi, pasakė Victoriai: „Tu man
mirusi.“ Ji taip pat atitolo nuo visų savo draugų.
Victoria pripažįsta „daugiau ar mažiau“ pritarianti
A.B.Breiviko islamofobiškai ideologijai, bet sako esanti
nusistačiusi prieš smurtą.
Ir vis dėlto kaip ji gali mylėti žmogų, kuris
šaltakraujiškai sušaudė dešimtis išsigandusių paauglių, nors
kai kurie maldavo jų pasigailėti?
„Manau, iš tikrųjų reikėtų atskirti Andersą nuo Breiviko.
Andersą laikau savo senu draugu, o Breiviką – visus tuos dalykus
padariusiu žmogumi“, – aiškino Victoria.
Nors metai bėga, ji atsisako išsižadėti savo mylimojo.
„Kiekvieną dieną pasiilgstu jo vis labiau. Ko gera, mano
jausmai dar labiau sustiprėjo“, – pridūrė švedė.