Kuo jaunus vyrus traukia gerokai vyresnės partnerės, tinkančios jiems į motinas? Ar jaunas vaikinas vyresnei moteriai nėra tik žaidimas? Kokie gali būti tokios santuokos pliusai ir minusai?
Psichoterapeutas ir intymologas Andrius Kaluginas priminė, kad ne visi vyrai, kuriuos žavi gerokai vyresnio amžiaus moterys, drįsta tai pripažinti – visuomenėje vyrauja manekenių kultas.
Dažnai tai būna ambicingos jaunos moterys, kurios siekdamos karjeros stengiasi konkuruoti su bendraamžiais vyrais. O tai – viena labiausiai vyrus atstumiančių savybių.
A.Kaluginas savo knygoje „Complexus Amoris“ vadina tokias dailiosios lyties atstoves Atėnėmis:
„Tokia moteris kompleksuoja, jeigu vyrai nelaiko jos lygia. Ji liguistai, kompleksuotai nori būti pripažinta ir daro viską dėl to. Šeimoje ji išpažįsta perdėtą lygumą – ji pozicionuoja save kaip labai stiprią ir lygiaverčią vyrams moterį. Tai yra nuolatinė konkurencija“.
Jaunoms moterims svarbu „atsidurti“ laiku ir vietoje, todėl jos atsargiai renkasi savo būsimus sutuoktinius, o kai kada kelia jiems netgi nerealius reikalavimus.
Tuo tarpu brandaus amžiaus moterys, sulaukusios pripažinimo ir finansiškai savarankiškos, kur kas labiau vertina vyro dėmesingumą, jautrumą, gebėjimą bendrauti. Jos ilgisi šilumos ir meilės, o ne tik vyro pinigų. Joms gali būti nesvarbi vyro padėtis visuomenėje, jo užimamos pareigos, gebėjimas daryti įtaką kitiems žmonėms.
Psichologė ir psichoterapeutė Genovaitė Petronienė priminė – kai vyras tuokiasi su gerokai vyresne moterimi, daug ką galėtų paaiškinti ir jo vaikystė. Psichologijoje yra žinomas toks faktas, kad būsimą sutuoktinę vyras dažnai renkasi pagal tai, kokie yra jo santykiai su motina.
Jei motina reikli ir sūnus dažnai jaučiasi neįvertintas, tikėtina, kad jis išsirinks tokią mylimąją, kuri bus motinos priešybė. Galbūt iš keršo savo gimdytojai. Tuo tarpu psichologiškai priklausomas nuo motinos vyras stengsis susirasti tokią žmoną, kuri ir toliau jį globos.
Mat sutikus žmogų, kuris psichologiškai panašus į motiną ar tėvą, grįžta vaikystėje patirtas saugumas ir ramybė.
Hormonai taip apdujina smegenis, kad į daugelį dalykų nekreipiama dėmesio. Netgi pamirštama, kad toks žmogus sukelia tuos pačius sunkumus, dėl kurių norėjosi sprukti iš namų.
Kur kas sėkmingiau klostosi gyvenimas, kai mylimoji pasirenkama ne pagal motinos vaizdinį, ne motinos priešingybė, o trečias variantas.
„Dažniausiai taip atsitinka, kai jaunesniam partneriui reikia motiniškos ar tėviškos globos. Bet beveik visada taip atsitinka moterims.
Kad vyrai susidėtų su šitiek vyresne moterimi, būna gerokai rečiau. Dažniau – tik su šiek tiek vyresne, 5, 10 metų.
40-čia metų vyresni žmonės yra visai kitoje gyvenimiškoje būsenoje, negu jų jaunesnis partneris. Jie būna daugiau matę, išmintingesni, nuoširdesni“, – sakė psichologė.
Esant dideliam amžiaus skirtumui, niekam nereikia apsimetinėti. Jaunas dar yra nuoširdus, o senas – jau yra nuoširdus. Iškrenta tas „karjeristinis“ laikas, kai visi užsiėmę, „daro pinigus“. Šitaip tie žmonės gali pasijusti net labai artimi.
Tačiau statistika rodo, kad susituokę jaunesni nei 25 metų žmonės keturiskart dažniau skiriasi. Ypač pavojinga tuoktis jauniems vaikinukams, mat juos aistra taip apakina, kad jie apskritai nemato, ką veda.
Pastaruoju metu ypač madingos poras – jaunutis vaikinas, kuriam nė 25 metų nėra ir brandi moteris, kuriai netoli 40 metų ir daugiau.
Ar tai rodo, kad vyrai ėmė anksčiau bręsti ir tampa atsakingesniais?
„Ne, kaip tik žmonės dabar bręsta vis vėliau. Tokie vaikinukai, kurie renkasi gerokai vyresnes, ieško mamos“, – aiškino psichologė. – Vienetai dvidešimtmečių, kuriuos galėtume pavadinti subrendusiais ir suprantančiais, kad aistra ne amžina“.
Tokia draugystė ir net santuoka dažnai grindžiama biologinėmis „žirklės“, nes artėjant prie trisdešimties vyro seksualumas pasiekia kulminaciją, o moteriai – įžengus į ketvirtą dešimtmetį. Tokio amžiaus partneriai intymiame gyvenime idealiai tinka vienas kitam.
Tačiau netrūksta pavyzdžių, kai didelio amžiaus skirtumo sutuoktiniai pasuka į skirtingas puses – jaunesnis vyras dažnai palieka savo vyresnę žmoną, kai tik susiranda jaunesnę partnerę.
Vilniaus universiteto profesorius gydytojas urologas Balys Dainys priminė, kad dabartinės keturiasdešimtmetės kūniškus malonumus vertina labiau nei jaunesnės moterys. Sociologinės apklausos rodo, kad fizinis artumas keturiasdešimtmetėms moterims teikia daugiau pasitenkinimo, nei teikdavo prieš dešimt ar dvidešimt metų.
„Jausdamos, kad senatvė ne už kalnų, jos nori atsigriebti ir patirti tokią aistrą, apie kurią net nesapnavo jaunystėje. Tarsi gyvenimas joms prasidėtų tik po keturiasdešimties. Brandaus amžiaus moterys nepraranda gebėjimo patirti orgazmo. Jos gali sau daugiau leisti, nes išsilavinimas, karjera, vaikai – visa tai jau praeityje. Todėl ateina toks metas, kai moterys ima dairytis gerokai jaunesnių už save vyrų“, – aiškino profesorius B.Dainys.
Tokios pažintys netgi padeda moterims sustiprinti lytinį potraukį ir numaldyti senėjimo baimę. Tačiau gebėjimas pastoti baigiasi, kai ateina menopauzė, nors seksualinis moterų susijaudinimas ir orgazmas gali ir toliau didėti.
„Kai vyras jaunas, gali mylėtis ir su vyresne moterimi, tačiau norėdamas gausesnės šeimos jis turėtų vesti jaunesnę moterį, ne kitaip nesusilauks vaikų“, – įsitikinęs profesorius B.Dainys.
