Šiemet į Lietuvos mokyklas susirinks 330 tūkst. mokinių. 28,8 tūkst. vaikų pravers pirmos klasės duris, kiek mažiau jaunuolių – 27,1 tūkst. – Rugsėjo 1-ąją pradės skaičiuoti paskutinius metus mokykloje.
Tačiau nerimas, anot psichologų, kamuoja ir tuos, kuriems šie mokslo metai nei pirmi, nei paskutiniai. Ne ką mažiau galvą skauda ir jų tėvams.
– Kuo ypatingas jūsų, psichologo, akimis šis metas, kai iki Rugsėjo 1-osios liko tiek nedaug? – paklausėme Žmogaus studijų centro partnerio psichologo-psichoterapeuto Justino Buroko.
– Jaudulys ir laukimas – šitaip tiksliausia būtų apibūdinti.
Pažįstamas tas jausmas, kuris aplanko prieš vykstant į ilgai planuotą kelionę? Vieni nekantraudami laukia, ką duos naujas patyrimas, kiti jaudinasi, nerimauja ar net bijo, kad nenutiktų kas nors bloga.
Taip ir dėl Rugsėjo 1-osios laukimo. Vieniems jis kelia pozityvias emocijas: vaikai nekantraudami laukia, kada galės susitikti su seniai nematytais draugais, pasidalyti vasaros įspūdžiais ir pasinerti į įdomų mokyklinį gyvenimą, tėvai tikisi, kad nelengvas darbas, kuris laukia atžalų, jiems seksis.
Kitiems visa tai kelia neigiamas asociacijas: vaikai nerimauja, kaip jiems pavyks sutarti su klasės draugais, mokytojais, ar pavyks susidoroti su keliamais reikalavimais, tėvai galvoja apie galimus sunkumus, problemas ir ar pavyks sėkmingai juos įveikti. Taigi visi išgyvena jaudulį.
– Tėvai – į darbą, vaikai – į mokyklą. Atrodytų, natūralus ritmas, tačiau neretam mokiniui, ypač turinčiam mokyklinės patirties, Rugsėjo 1-osios išvakarės – rimtas išmėginimas. Kodėl?
– Keista būtų, jei neišgyventume nerimo. Juk Rugsėjo 1-oji yra naujo etapo pradžia. Etapo, kuris, nors ir kartojasi, kiekvieną kartą vis kitoks. Juk ne veltui daugelio tėvų ir vaikų galvoje sukasi mintys: „O kaip bus šį kartą?“, „Ar pritapsiu, ar pasiseks, ar įveiks vaikai sunkumus?“
Daug nežinomybės, o ji, natūralu, šiek tiek gąsdina.
– Konsultuojate paauglius ir jų tėvus. Dėl kokių bėdų dažniausiai į jus kreipiasi mokiniai?
– Patyčios, deja, vis dar aktuali ir skaudi šių dienų Lietuvos mokyklų, o kartais pagalvoju, ir visos visuomenės problema. Greičiausiai su ja dažniausiai susiduria mokyklų psichologai.
Man asmeniškai daugiausia tenka konsultuoti paauglystės sunkumų klausimais, tarp jų neretai pasitaiko tokie: kaip sutarti su tėvais, o kartais dar aktualiau – su mamos vyru ir tėvo žmona, kaip įveikti bendravimo baimę, kaip išlikti savimi ir kartu sutarti su bendraamžiais, kaip priimti savo kūno pokyčius, lytinę brandą.
Paauglystė – labai įdomus ir kartu nelengvas amžiaus periodas. Bet, skirtingai, nei ilgą laiką buvo manoma, nebūtinai negatyvus.
– Vaikai, o turbūt vis dar neretai ir suaugusieji, dažnai mistifikuoja psichologą, netgi jo prisibijo. Ką jiems pasakytumėte?
– Esu girdėjęs atvirkščiai: sako, kad eiti pas psichologą tarp paauglių tampa taip pat madinga, kaip ir nešioti kabes. Psichologo baimė egzistuoja, ir tai natūralu. Juk iš pradžių ateini pas nepažįstamą žmogų, dalijiesi su juo ne pačiais maloniausiais išgyvenimais, visa tai iš tiesų nėra pati maloniausia situacija.
Kita vertus, vis dar gajūs kai kurie stereotipai.
Vienas jų greičiausiai atkeliavęs dar iš sovietmečio: eiti pas psichologą reiškia būti psichikos ligoniu, „psichu“.
Dar viena priežastis, kodėl žmonės vengia eiti pas psichologą, – gėda pasirodyti silpnam.
Taip jau neretas mūsų auklėtas: viską stenkis spręsti pats, tik nevykėliai kreipiasi pagalbos.
Patarsiu – pabandykite.
– O pats dėl kokių bėdų paauglystėje būtumėte kreipęsis į psichologą?
– Jei būčiau paauglys ir viskas aplinkui juodai nukamuotų, namie jausčiau nuolatinę įtampą, tada pasiryžčiau.
Psichologas pataria, kaip įveikti įtampą
Stenkitės nepalikti darbų paskutinei minutei. Iš anksto sužiūrėkite, ar, pagal galimybes, turite viską, ko reikia mokyklai.
Sudarykite ir iš anksto su vaiku aptarkite rugsėjo pirmų dienų dienotvarkę, kaip jis nukeliaus į mokyklą, ką turės veikti po pamokų ir panašiai.
Sušaukite šeimos tarybą. Visi pasidalykite mintimis apie laukiančius mokslo metus, koks nerimas kamuoja, kokių baimių turite, kas turėtų įvykti smagaus, kokių lūkesčių turite vieni kitų atžvilgiu, kokias naujas taisykles įvesti ir panašiai.
Atšvęskite vasaros pabaigą. Nueikite kur nors, kur visiems būtų įdomu ir nekeltų įtampos. Prisiminkite, kas smagaus įvyko per vasarą, kokie įspūdžiai įstrigo labiausiai, kokius planus įgyvendinote, o ko teks imtis jau kitą vasarą. Pagalvokite apie tai, ką smagaus norėtumėte nuveikti visi kartu per ateinančius mokslo metus.
Lūžis: pirmokų daugiau nei abiturientų
Mokinių skaičius kasmet traukiasi, mokyklų dėl pertvarkos taip pat mažėja. Po daugelio metų šiemet pirmokų į klases sueis daugiau nei abiturientų.
Pirmokų šiais mokslo metais bus 8 tūkst. daugiau nei pernai. Tiesa, abiturientų šiemet į mokyklas susirinks 3,5 tūkst. mažiau.
Iš viso bendrojo lavinimo mokyklose mokysis 330 tūkst. moksleivių, praėjusiais mokslo metais jų buvo 343 tūkst. Lietuvoje veikia 1,2 tūkst. bendrojo lavinimo mokyklų.
Profesinėse mokyklose mokosi apie 47 tūkst. mokinių, iki rugpjūčio vidurio jau priimta apie 13 tūkst. jaunuolių.
