Į šiuos ir daugybę kitų klausimų atsakė privačios pradinės mokyklos „Šaltinėlis“ mokytoja Daiva Karlienė ir psichologė Dorota Oleškevič.
Dauguma – septynmečių
Mokytoja D.Karlienė sakė, kad į pirmą klasę, vis dėlto, daugiausiai ateina septynmečiai vaikai, tačiau pasitaiko atvejų, kai klasėje būna keli ir daugiau šešiamečių. Prieš priimant sprendimą, kada pradėti lankyti mokyklą, tėvai turėtų atkreipti į tam tikrus individualius dalykus. Jei vaikas geba skaityti ir skaičiuoti, manoma, kad jis pasirengęs mokyklai, tačiau taip tikrai nėra.
Labai svarbu atsižvelgti į turimus vaiko įgūdžius, kurie yra susiformavę: ar tinkama jo fizinė branda, koks fizinis išsivystymas, svarbūs socialiniai bei emociniai įgūdžiai, kaip vaikas elgiasi ir reaguoja sudėtingose situacijose. Svarbu, kaip vaikas geba pozityviai atsiliepti apie save ir kitus, kaip jis valdo neigiamas emocijas. Besiruošiančiam lankyti mokyklą vaikui labai svarbu savarankiškumas bei sveikata. Jei minėtų įgūdžių vaikas neturi, vertėtų luktelti metus.
Jai antrino ir psichologė D.Oleškevič, teigdama, jog metų skirtumas reikšmės neturi tik tuo atveju, jei vaikas yra pakankamai brandus. Psichinei brandai ir intelekto lygiui nustatyti naudojami specialūs testai bei tyrimai, kuriuos gali atlikti spec. ugdymo komisijos arba pedagoginės-psichologinės tarnybos specialistai.
Tėvai turi žinoti, kad jie – vieninteliai padėjėjai mokykliniame gyvenime ir tik nuo jų priklauso, kaip vaikas mokykloje adaptuosis. Būtina kuo daugiau kalbėtis su vaiku, jį girti, palaikyti. Jokiu būdu vaikui negali būti keliami dideli reikalavimai, kad vaikas nepradėtų bijoti nepateisinti tėvų lūkesčių.
Gali padėti brandos testai
Jei tėvai negali nuspręsti, ar jų vaikas pasirengęs eiti į mokyklą, jie gali pasiūlyti vaikui atlikti specialų brandos testą, kurio rezultatai parodys, ar vaikas pasiruošęs žengti į pirmąją klasę. Testai padeda išsiaiškinti ir nustatyti vaiko emocinį, socialinį pasiruošimą, intelektinius, kalbinius aspektus.
Pagrindinės priežastys, dėl ko tėvai leidžia anksčiau į mokyklą, yra tėvų pastebėjimas, kad vaikui darosi nuobodu darželyje ar namuose, namiškiai pastebi, jog vaikas gerai rašo, skaito, skaičiuoja. Tokiu atveju manoma, kad geriausias sprendimas – mokytojo profesionalo pagalba ir išmintis eiti tinkamu mokslo keliu.
Pasak mokytojos, šešiamečiams sunkiau sukaupti dėmesį, iki galo atlikti užduotis. Tad jei vaikas akivaizdžiai neturi tam tikros brandos, mokykloje jam bus tiesiog per sunku ir jis patirs didžiulį stresą, kurį reikės suvaldyti.
„Nepriklausomai nuo amžiaus, kada vaikai pradeda lankyti mokyklą, vaiko gyvenimas visiškai keičiasi – jie nežino, ką reiškia pamokos, daugelis net neturi jokio rėžimo ir nesupranta, kad mokykloje reikės sėdėti klasėje, klausytis mokytojos, atlikti užduotis. Adaptacija vaikams yra be galo sudėtinga dėl naujų draugų, naujos mokytojos. Tėvai, visų pirma, turi palaikyti savo vaiką, negalima gąsdinti vaikų mokykla.
Reikia viską daryti kartu su vaiku – kalbėti, kas jo laukia mokykloje, ką ten reikės daryti, nuraminti ir priminti, kad viską tėvams reikia pasipasakoti, pasiguosti. Kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, namai turi būti itin palanki aplinka vaikui. Namie jis turi gauti šilumą, ramybę, palaikymą. Jokiu būdu negalima rėkti ant vaikų, reikalauti gerai mokytis ar žeminti“, – patarė psichologė.
Pasitaiko patyčių
Pasak D.Karlienės, mokantis vienoje klasėje šešiamečiams ir septynmčiams, laikui bėgant vienų ir kitų proto gebėjimai susilygina. Tiesa, labai dažnai būna ir taip, kad šešiamečiai ir toliau sėkmingai pranoksta savo vyresnius draugus.
Nors užduotys visiems duodamos tos pačios ir kiekvienoje mokykloje stengiamasi vengti patyčių, užgauliojimų, tačiau paprastai visur pasitaiko vaikų apsižodžiavimų. Dažnai taip būna ir tarp vaikų, kuomet septynmečiai jaunesnius ima vadinti mažiais ar kitais užgauliais žodžiais.
Psichologė teigė, kad tėvai vaikus turi ruošti į mokyklą dar gerokai anksčiau ir aiškinti, ką jiems reikėtų daryti, jei juos ims užgaulioti. Svarbiausia – kaip vaikas moka tvarkytis su patyčiomis ar užgauliojimais. Labai svarbus yra bendravimas, pagalba sau, savimonė, savigarba – tai dalykai, kurie turi būti ugdomi nuo mažens. Kiekvienas vaikas turi žinoti, kad niekas negali jo skriausti ar užgaulioti, o jei taip ir nutinka, apie tai privalo sužinoti artimiausia vaiko aplinka – tėvai.
