– Mados koučingas. Kas tai?
Lapo: Tai būdas, padedantis atskleisti žmonių potencialą. Dirbame ir su pavieniais žmonėmis, pvz., dizaineriais, nežinančiais, kaip tinkamai pateikti savo produkciją rinkoje, ir su įmonėmis.
Stefania: Padedame kūrėjams išgryninti idėjas, pristatyti save geriausiu būdu, mokome, kaip užmegzti verslo santykius... O kartais dizaineriai nori išreikšti save per kūrybą, tačiau patys tiksliai nežino, ką daryti. Kartu aiškinamės, kokiu keliu eiti.
Lapo: Bene svarbiausia – išsigrynint savo tikslus ir ieškoti būdų, kurie padėtų pasiekti didelių pergalių mados srityje. Mano patirtis rodo, kad dažnai žmonės išsikelia tam tikrus tikslus, bet ne visada jie būna išgryninti.
Stefania: Turint veiksmų planą daug lengviau eiti pasirinktu keliu. Mada – tai kūrybingumo kupina sritis. Tokioje veikloje dažnai būna pakilimų ir nuosmukių. Jaunas dizaineris vienu metu gali būti labai kūrybingas, o kitu – patirti didelį emocinį nuosmukį. Koučingas tokiems žmonėms padeda susitvarkyti su savo emocijomis ir išlikti stabilios būsenos.
– Ko ieško į jus besikreipiantys žmonės?
Stefania: Jaunesni ieško balanso, patvirtinimo, kad eina teisingu keliu. Nori išsigryninti savo mintis, išmokti lyderystės, tapti efektyvesni komunikacijos srityje, mokėti daryti poveikį kitiems žmonėms.
Kitais atvejais žmonės jau būna įsteigę savo verslą ir nori įsteigti dar vieną. Taigi jiems reikia pagalbos kuriant naują veiklą.
Lapo: Koučingas neatsiejamas nuo pokyčių. Šiuo metu rinkoje daug pokyčių, ir jie vyksta daug greičiau negu anksčiau, tenka išmokti nuolat taikytis prie rinkos. Taigi koučingas dirbantiems mados industrijoje padeda būti efektyvesniems.
Stefania: Svarbu mokytis iš savo klaidų, įgauti naujų įgūdžių. Koučingas gali padėti mokytis greičiau.
Lapo: Žinote, geras koučeris turi pasiekti tokių rezultatų, kad taptų pavyzdžiu savo mokiniams.
Stefania: Koučeris nepasako atsakymo, bet skatina jį rasti pačiam. Tai tam tikras sufleris.
– Ar sudėtinga mados kūrėjui įsitvirtinti rinkoje?
Stefania: Dažnai įmonei sunku rasti, kuo išsiskirti iš kitų. Įmonės, kurios suklesti, randa būdą atskleisti savo unikalumą. Tai svarbiausia. Kai kurios įmonės nori įeiti į rinką, turėdamos vienintelį tikslą – parduoti kiek įmanoma daugiau.
Lapo: Nedirbantys mados srityje galvoja, kad viskas čia paprasta. Realybė yra kitokia. Įtemptas grafikas (reikia spėti su keturiais metų sezonais), svarbu žinoti, ką pasiūlyti publikai... Turi būti pastabus, greitas, išmanyti rinkodarą ir kitus niuansus.
– Taigi, įvairių mados sričių būsimiems ar esamiems kūrėjams padedate tapti lyderiais. Savo seminaruose mokote, kaip tapti lyderiu. Pakalbėkime, kas yra lyderis?
Lapo: Lyderio apibrėžimas pastaraisiais metais labai keitėsi. Jeigu turi pasekėjų, vadinasi, esi lyderis. Jeigu manaisi esąs lyderis, bet niekas tavimi neseka, vadinasi, kažkas yra ne taip. Lyderystė – tai ne liepimas elgtis taip ar kitaip. Lyderystė – tai poveikis, kurį darai kitiems.
Stefania: Pirmiausia lyderiui svarbu klausytis. Lyderystė – gebėjimas įvykių sukūryje eiti pirmam ir rodyti pavyzdį kitiems.
– Prieš kelis metus kompanija Apple prarado lyderį – mirė įmonės įkūrėjas Steve‘as Jobsas. Ko iš jo galima pasimokyti?
Lapo: Steve‘as Jobsas buvo puikus lyderis – charizmatiškas, sistematiškas saviugdos meistras. Gali būti geras lyderis, jeigu sugebi ugdyti save. Tai vienas svarbiausių dalykų. Steve‘as Jobsas tai sugebėjo. Dauguma lyderių kalba apie tai, ką jie daro, kiti pasakoja apie tai, kaip jie tai daro, ir tik kai kurie – kodėl jie tai daro. Būtent apie tai, kodėl jis daro tam tikrus dalykus, aiškino Steve‘as Jobsas. Tokiu būdu jis motyvuodavo kitus.
– Ko nori dizaineriai, kurdami kolekcijas? Tikiu, kad jie paiso ne tik savo įkvėpimo ir asmeninių ambicijų, bet ir orientuojasi į rinką.
Lapo: Nori išreikšti save, tapti žinomais. Kai kurie dizaineriai kuria unikalius drabužius. Jie nebūtinai daug parduoda, bet suformuoja išskirtinį savo braižą. Kiti orientuojasi į kiekybę. Kai kas sako, kad dideli pardavimai yra blogiausia, kas gali nutikti madai. Mada turėtų būti unikali.
– Kaip manote, kuo šiais laikais vertingi mados žurnalai?
Stefania: Mados žurnalai supažindina su stiliaus, mados skirtumais, vyraujančiais pasaulio šalyse.
– Kas yra stilingas žmogus?
Stefania: Galintis save išreikšti nepaisydamas mados tendencijų, galintis kurti savo madą ir savo standartus. Gebantis būti unikaliu.
Lapo: Tai, kaip atrodai, kažkam gali patikti, o kažkam ne. Bet tai nėra svarbu. Svarbiausia būti unikaliu.
– Kas sprendžia, kas turi įtakos tam, kas bus madinga kitą sezoną, kitais metais, po 5-erių metų?
Stefania: Daug kas mano, kad mados tendencijas formuoja dizaineriai. Tiesa, jie suvaidina nemenką rolę. Visgi pagrindiniu smuiku čia griežia gatvės mada. Nes būtent iš unikalių, stilingų gatvėje matomų žmonių dizaineriai semiasi įkvėpimo.
Lapo: Jeigu prieš 25-erius metus buvo skatinamas vientisas stilius, tai šiandien raginama derinti iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus drabužius ir aksesuarus. Stilingi žmonės šią laisvę išnaudoja.
Stefania: Juk mes visi norime būti originalūs.
Lapo: Man svarbiausia vertė. Anksčiau verte buvo apibūdinama kaina, ar kitų žmonių požiūris. Dabar vertė – tai, kas vertinga būtent man. Aš pats nusprendžiu, koks vynas, kurį geriu, yra man vertingas.
Stefania: Daug žmonių įsigyja daiktus ne todėl, kad jiems jų mirtinai reikia, bet dėl to, jog sužavi iškirtinės įmonės idėjos. Pvz., jeigu nuperki batų porą Toms parduotuvėje, jie įsipareigoja kitą batų porą padovanoti žmogui, gyvenančiam trečiojoje šalyje. Tokie niuansai padidina įmonės vertę ir pritraukia klientus.
– Vis dažniau pastebiu, kad produkto vertę padidina ir tai, jeigu jis pagamintas jokiai būtybei nesukeliant kančios (angl. cruelty free). Šių metų pradžioje tokios parduotuvės, kaip Zara, Massimo Dutti, nustojo prekiauti gaminiais iš angoros vilnos. Ši tendencija sparčiai populiarėja. Manau, ateities kartos stebėsis, kad jų protėviai kažkada vilkėjo kitų gyvūnų odą, kailį.
Lapo: Tiesa. Ne tik šios parduotuvės nusprendė atsisakyti angoros vilnos. Kai kurie aukštosios mados dizaineriai, pvz., Stella McCartney savo kūryboje nenaudoja gyvūninės kilmės audinių jau dabar. Ji šių metų kovą Paryžiaus mados savaitės metu pristatė kolekciją su dirbtiniu kailiu. Natūralių kailių savo kolekcijose atsisakiusi ir dizainerė Vivienne Westwood.
Pritariu jums ir nemanau, kad ateityje žmonės dėvės iš gyvūnų pagamintus audinius.
- Negana to, kad dėvėdami iš gyvūnų kailio, odos pasiūtus gaminius kenkiame mūsų planetai (gyvulininkystė labiausiai prisideda prie CO2 emisijos, didelių vandens išteklių išnaudojimo), dar kenkiame ir sau. Išdirbant odą, kailį naudojama galybė įvairių toksiškų cheminių medžiagų.
Stefania: Žinote, aš tikiu jaunąja karta – ji žingeidesnė, kai kuriais atvejais – sąmoningesnė. Tikiu, kad šiai kartai nereikės gaminių, pagamintų iš gyvūnų.
Lapo: Mažiau nei 5% mano studentų dėvi kailinius. Pastaraisiais metais tas skaičius vis mažėja. Jauniems žmonėms gyvūnų gerovė, aplinkosauga rūpi labiau. Juk kailiniai dirbiniai dar ir labai neekologiški!
– Pastaruoju metu esame skatinami mažiau vartoti. Štai Lietuvoje ką tik atsidarė pirmoji parduotuvė, nuomojanti dizainerių kuriamą aprangą. Taip neprikrauni spintos nevilkimų drabužių. Ekologiškas įvaizdžio kūrimas – koks jis?
Lapo: Tai tas pats, kas nuomotis automobilį. Prieš keliasdešimt metų buvo garbė pavadinti kažką vartotoju, nes tai reikšdavo, kad gali sau leisti daug nusipirkti. Šiandien būti pavadintam vartotoju nebėra komplimentas.
Stefania: Tai sveikintinas požiūris. Darosi populiaru organizuoti drabužių išpardavimus namuose. Mes nuolat keičiamės, todėl natūralu, kad atsiranda poreikis vis turėti kažką naujo savo spintoje. Ir ne todėl, kad jie tampa nebemadingi, bet tiesiog atsibosta. Taigi yra sprendimų, kaip ekologiškai spręsti šią problemą.
