Per Kūčias ir Kalėdas atliekamos apeigos bei burtai einant metams Lietuvoje mažai kito.
Panašiai žmonės elgėsi nuo pat pagonybės laikų, atėjus krikščionybei, pradėjus plėtotis miesto kultūrai ir net dabartiniais modernių technologijų laikais.
Žurnalistė ir būrimo ekspertė kaunietė Rita Banienė sakė, kad kai kurios apeigų ir burtų mados užgimė būtent tarpukario Kaune.
Metas prašyti vėlių malonės
Per Kūčias ateinantis saulėgrįžos metas yra išskirtinis, nes tai virsmo laikas. R.Banienė įsitikinusi, kad saulėgrįžos metu vyksta ne tik gamtos virsmas. Jis veikia ir žmones, nes prasideda naujas gyvenimo etapas. Tuo metu vyksta ir dvasių šėlsmas.
„Lietuviai nuo seno gerbė protėvių dvasias, prašydavo jų palaiminimo, aukodavo aukas ir taip tikėdavosi vėlių apsaugos“, – pasakojo būrėja.
Todėl iki šiol žmonės dengdami Kūčių stalą padeda lėkštę, skirtą neseniai mirusiam šeimos nariui, ar daugiau tuščių indų, skirtų visiems mirusiems artimiesiems.
Į lėkštes įdėtas maistas turi likti per naktį, kad vėlės rastų joms skirtas aukas.
„Ši tradicija, gyva nuo seniausių laikų, pasiekė mus ir dabar. Ant stalo daug metų būdavo dedami kruopų, kviečių, ankštinių augalų patiekalai. Silkė ir žuvis išpopuliarėjo tik tarpukariu. Ši mada pasklido būtent iš Kauno“, – pasakojo R.Banienė.
Reikia apvalyti namus
Laikantis papročių, kaip ir anksčiau, iki gruodžio 23-iosios būtina išvalyti namus, išmesti visas nereikalingas šiukšles, drabužius. „Tarpukariu moterys prieš Kūčias ir Kalėdas valydavo langus, plaudavo visus kambarius. Tada būtinai žmonės prausdavosi ir patys“, – pasakojo R.Banienė. Apsišvarinę žmonės eidavo į bažnyčią, įsigydavo pašventintų žvakių. Parsinešus jas namo, su uždegta žvake reikėdavo apeiti kiekvieną kambario kampą pagal laikrodžio rodyklę.
„Šventintos žvakės liepsna apvalo namus, išbaido per metus susikaupusį blogį, paruošia namus įsileisti naują gerą gyvenimą. Šios apeigos atliekamos ir dabar“, – sakė R.Banienė.
Močiutė sapnavo kariškį
Kūčių bei Kalėdų naktys neatsiejamos nuo burtų. Tradiciškai, kaip ir seniau, taip ir dabar burti dažniausiai nori moterys, nes joms svarbu, ar ištekės, ar sveiki bus šeimos nariai.
Senais laikais burtams buvo naudojamos paprastos priemonės – traukiami šiaudai, moterys bandydavo apglėbti porinį tvoros lentų skaičių.
Vienas įdomesnių burtų – per vandens sklidiną dubenį permesti pagalį aš šaką – savotišką lieptą, nes jis simbolizuoja perėjimą iš vieno gyvenimo etapo į kitą. Tai padariusios merginos nuėjusios miegoti turėdavo susapnuoti savo išrinktąjį.
„Mano 96 metų močiutė, atlikusi šią apeigą jaunystėje, susapnavo kariškį. Vėliau prasidėjo karas ir ji turėjo daug gerbėjų karininkų“, – pasakojo R.Banienė.
Populiariausia lieti vašką
Pasak būrėjos, iki šiol populiariausias burtas yra į vandenį lieti figūras iš ištirpdyto vaško ir bandyti įžiūrėti, ką jos primena, ką simbolizuoja.
„Tarpukariu Kauno ponios pradėjo burtis ir kortomis. Šis paprotys taip pat išliko“, – sakė būrimo ekspertė.
R.Banienė priminė, kad nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, nei Europoje Kūčių niekas nešvenčia. Linksmybės vyksta per Kalėdas.
„Todėl tai, kad išlaikėme mūsų papročius, yra išskirtinis ir pasididžiavimą galintis kelti faktas“, – įsitikinusi kaunietė.
