Pasaulio Sveikatos Organizacija kaip reikšmingą ir globalią problemą įvardino perskyrą tarp tų, kuriems reikia pagalbos palaikant psichinę sveikatą, ir realių pajėgumų tą pagalbą užtikrinti. Virtuali pagalba dažnai tampa vienintele prieinama išeitimi, todėl kokių pasekmių galima laukti po to, kai ši prieinama ir anonimiška pagalba taps vis labiau paplitusi?
Vienas didelis privalumas yra tai, kad virtuali plotmė yra priimtina ir suprantama daugeliui. Vaikai nuo 8 iki 18 metų per dieną internete praleidžia daugiau kaip 7 valandas, suaugusieji ne ką atsilieka. Virtualūs kanalai, kaip gauti pagalbos palaikyti savo psichinę būklę stabilią, pirmiausia pasiekia didesnę auditoriją. Kartais tokia pagalba būna daug naudingesnė už įprastą terapiją. Žmonių įpratimas naudoti technologijas visose srityse tam labai pasitarnauja.
Programos, esančios internete, gali būti naudojamos daugybėje prietaisų, įskaitant mobiliuosius telefonus, todėl toks jų lankstumas ir prieinamumas leidžia pagalbos sulaukti tiems, kurie patiria stresą ar nepasitenkinimą būtent šiuo metu. Aišku, virtuali terapija turi ir trūkumų, palyginus su tradicine. Gydytojo ir paciento sąveika matant vienas kitą yra būtina sąlyga užmezgant ryšį, dar daugiau prasmių turi kūno kalba, nešanti tiesioginę informaciją apie emocijas ir mintis. Virtuali terapija kol kas neturi galimybės aprėpti viso spektro emocinių užuominų ir iš to daryti išvadų.
Dar vienas svarbus aspektas yra anonimiškumas. Buvimas tame pačiame kabinete su gydytoju yra visiškai priešinga patirtis palyginus su potencialiai anonimišku informacijos gavėju, naudojantis programa internete. Tačiau tokios terapijos iniciatyvos kaip MassMen.org teigia, jog anonimiškumas padeda rizikos grupėje esantiems žmonėms pasijusti saugiau esant už ekrano. Nepaisant to, daugėjant duomenų nutekinimo ir įsilaužimo į sistemas atvejų, asmens duomenų apsauga tampa vis didesniu iššūkiu, taip pat ir šioje srityje.
Galiausiai, lieka kaštų argumentas. Dažniausiai draudimas padengia psichinės sveikatos palaikymo procedūrų kaštus, tačiau daugumai tuo užsiimančių įmonių dar nepavyko adaptuoti to iki virtualių paslaugų įtraukimo.
Virtuali terapija tampa vienu iš įrodymų, kad psichologija plėtojasi ir tobulėja kartu su kasdieniu pasauliu, kaip ir jos prieigos bei pagalbos būdai. Kai kurie naujos terapijos būdai labai veiksmingi su vaikais. WhyWellness projektas, skirtas padėti vaikams palaikyti psichinį stabilumą, pristatė virtualią mokymosi erdvę Whyville, kurioje per simuliacijomis pagrįstą mokymąsi saugioje aplinkoje, vaikai susipažįsta su psichine sveikata. Per vaidmenų žaidimus vaikai susiduria su kasdieniais iššūkiais ir taip mokosi nugalėti stresą.
WhyWelness programa užsiima prevenciniais veiksmais vaikų tarpe, kurie turėtų mažinti potencialios pagalbos paklausą ateityje, taip sumažinant ir perskyrą tarp tų, kuriems reikia pagalbos, ir tarp realių galimybių ją suteikti. Vaikai išmoksta autonomiškai spręsti jiems kylančias problemas ir iššūkius.
Ateities psichinės sveikatos palaikymui svarbiausia prieinamumas ir prevencija, pirmu atveju skiriant dėmesį kuo didesniam ratui žmonių, ieškančių pagalbos, antru atveju mažinant skaičių potencialių pagalbos ieškotojų. Nors ateities pasaulis vis dar neaiškus, technologijos be abejonės pakeis ateities terapijos formas.
Parengė Kornelija Dūdaitė
