Atsako Vilniaus Universiteto Teisės klinika:
„Lietuvos įstatymai vienodai gina tiek moterų, tiek vyrų teises.
Baudžiamoji atsakomybė gali būti nustatoma už sistemingą žmogaus bauginimą, kuris gali pareikšti grasinimaisi nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjamais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.).
Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis.
Patiriant psichologinį smurtą galima pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka dėl psichologinio smurto naudojimo rašant pareiškimą teismui, kuriuo galite prašyti smurtautojui skirti areštą, laivės apribojimą arba laivės atėmimo bausmę.
Baudžiamojo proceso metu smurtautojui gali būti pritaikytos kardomosios priemonės suėmimas, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu.“
***
Baisūs dalykai neretai vyksta pačioje artimiausioje aplinkoje. Apie tai linkę nutylėti ne tik liudininkai, bet ir pačios aukos. Patiriate fizinį ar psichologinį smurtą? Esate tokio smurto liudininkai? Netylėkite. Klauskite, prašykite pagalbos, dalinkitės savo patirtimi.
Savo klausimą įrašykite į skydelį, kurį rasite po šiuo straipsniu – atsakymą jūsų nurodytu el. paštu pateiks projekte „Nebijok kalbėti“ dalyvaujantys specialistai arba projekto ambasadorė, žurnalistė Daiva Žeimytė. Anonimiškumą garantuojame.
