Kauno apskrities moterų krizių centro konsultantė Aušra Vyšniauskienė pasakojo ne vieną panašią istoriją.
Centras iš policijos pareigūnų nuolat gauna kontaktinius duomenis tų kauniečių, kurios nukentėjo nuo smurto artimoje aplinkoje.
„Jų duomenis gauname iš policijos, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla. Paskambiname joms, pasiūlome teisinę, psichologinę pagalbą, tarpininkavimą su vaiko teisėmis ir kita. Moterys dėkoja, kad paskambiname.
Po mėnesio dviejų vėl paklausiame, kaip joms sekasi. Daugeliu atvejų – apie 60 proc. – pasiekiamas teigiamas rezultatas. Moterys išsiskiria su smurtautoju arba susitaiko, nes smurtautojas pasikeičia“, – kaip veikia sistema, pasakojo specialistė.
Sukasi smurto ratas
Nemažai pakartotinių pranešimų apie smurtą atkeliauja iš namų, kur gyvena senyva motina ir sūnus. Tokias šeimas kartais konsultantė vadina pasmerktomis – motinos atsisako sūnus mesti iš namų ir smurto ratas sukasi nestabdomas.
„Konsultuoju daugiau nei dvidešimt tokių junginių – mamos ir sūnaus. Jaunesnės kolegės sunkiai supranta, kaip motinos gali taip elgtis. Aš, vyresnė, suprantu“, – kalbėjo konsultantė.
Ji pateikė pavyzdį, kaip viskas vyksta: „Dažnai po skyrybų sūnus grįžta pas senyvo amžiaus motiną, apsigyvena pas ją, girtuokliauja. Taip ir sėdi mamai ant sprando, klimpdamas į alkoholizmą.
Kai jis blaivus, jis jai – parama, sūnus, kuris yra šalia. Kai išgeria, ima reketuoti pinigų alkoholiui. Jei mama neduoda pinigų, pagrasina, papurto, kartais ir stipriai sumuša.
Kaimynai arba pati motina iškviečia policiją.“
Areštinė padeda trumpam
Tačiau net kai pareigūnai atvažiuoja, uždaro sūnų į areštinę, smurto istorija nesibaigia.
„Kartą moterį primušė sūnus. Vyras pateko į areštinę. Motina visa sumušta į areštinę atnešė jam varškėčių ir antklodę, veržėsi pas policininkus su tuo puodeliu, kad vaiką – 50 metų vyrą – pamaitintų ir apklostytų. Motinos ir sūnaus bambagyslė nenukirpta“, – pasakojo A.Vyšniauskienė.
Specialistė siūlo moterims išdeklaruoti sūnus iš namų, pakeisti spyną ir neįsileisti.
Tačiau užguitos ir vienišos močiutės visada atsako panašiai: „Jis gi bels man į duris. O kiek tą policiją galiu kviesti? Jis mano vaikas, aš negaliu jo išmesti. Aš pati jį tokį blogą išauklėjau. Gal čia mano kaltė, turbūt aš kalta?“
Taip smurtautojas vėl atsiduria savo aukos namuose.
Iškeldinti ryžtasi jaunesnės
A.Vyšniauskienė pastebėjo, kad jei motina iki 60 metų ir dirbanti, tuomet dar imasi priemonių – iškeldina sūnų.
Kai iškeldinamas, sūnus kartais krinta dar giliau į dugną, atsiduria prie konteinerių, neprablaivėja, o kartais susiima ir pradeda dirbti.
„Kartą 37 metų vyro mama labai nerimavo, kad į gatvę išmestas sūnus prasigers. Drąsinau: jei neišregistruosite, jis toliau jus muš ir pateks į kalėjimą. Galiausiai ji sūnų išregistravo, pakeitė spyną.
Kelintą savaitę – jokio garso apie jį. Paskui pasirodė, kad jis įsidarbino. Valgė pas vieną draugą, pas kitą, o paskui pradėjo gyventi savarankiškai. Kai valgyti nori, jie pradeda mąstyti“, – pasakojo A.Vyšniauskienė.
Pastiprina šeima ir kaimynai
Konsultantė visada klausia skriaudžiamų motinų, ar yra artimųjų, kurie gali padėti – dukra, anūkai, sesuo, kiti artimieji. Konsultantė susisiekia su jais ir pakviečia pasirūpinti senyvomis moterimis – močiutėmis, tetomis, mamomis.
„Kalbu su anūkėmis, iš pradžių spyriojasi, kad studijuoja, neturi laiko, bet paskui sutinka aplankyti močiutę, nueiti už ją į parduotuvę, pabendrauti.
Tos moterys labai nori pasipasakoti, ypač apie jaunystės dienas, labai džiaugiasi, kai kas aplanko ir išklauso.
Nors artimiesiems pabosta jų verkimas, ypač jaunam žmogui norisi bėgti, bet reikia bent kelias minutes išklausyti“, – sakė specialistė.
Kartais gelbsti kiti moterų vaikai. „Kitu atveju duktė ėmėsi iniciatyvos – pradėjo kariauti su broliu, kol išprašė jį iš namų. „Imu į rankas vairą, daugiau jis pas mamą nelįs“, – prisiminė A.Vyšniauskienė.
Specialistė kalbasi ir su kaimynais, kad užbėgtų, aplankytų senoles.
Sūnų smurtą, anot kaunietės, patiria ir vyrai. Bet jie dar nelinkę skųstis ir kilus konfliktui teisina smurtautojus: „Abu išgėrę buvom, apsistumdėm.“
***
Esate patyrę smurtą artimoje aplinkoje, o gal ir šiuo metu jį kenčiate? Gal tai vyksta šalia jūsų, bet nežinote, kaip reaguoti? Netylėkite. Parašykite apie tai, kas vyksta, į „Nebijok kalbėti“ skydelį apačioje. Anonimiškumą garantuojame.
