Kai kurie žmonės įsigudrino vargstantiems dovanoti supuvusį, supelijusį ar net kandžių sugraužtą šlamštą.
„Būna, kad gauname tokių maišų, kuriuose sukrauta suplyšusių, netinkamų dėvėti drabužių, o iš kai kurių maišų net kandys ima skristi“, – prakalbo labdaros ir paramos fondo „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“ Panevėžio apskrities vadovė Neringa Uogelienė, kuri gaunamą labdarą savo akimis pamato bene pirmoji.
Daiktai dvokia prakaitu ir pelėsiu
Ji tikino mačiusi tokių labdarai atiduotų daiktų, kurių laukė vienintelis kelias – į šiukšlių konteinerį. „Būna atvejų, kai žmonės su mumis susisiekia ir pasiteirauja, kokius drabužius ar avalynę galima atvežti. Tokiu atveju mes visada paaiškiname, kad daiktai turi būti tvarkingi ir tinkami dėvėti.
Kai kurių batų dirbtinė oda būna sueižėjusi, marškinėliai sukarpyti, suplėšyti, o kailiniai nuo senumo būna net sutriušę.
Pasitaiko atvejų, kai maišuose esantys daiktai dvokia prakaitu, pelėsiu arba drėgme.
Žmonės galvoja, kad sunkiai gyvenančios šeimos ar pavieniai asmenys priims viską, tačiau mes tam ir esame, kad surūšiuotume labdarą ir duotume tik tokią, kokią žmonės galėtų oriai dėvėti ar panaudoti pagal paskirtį.
Tie, kurie atiduoda vienokius ar kitokius daiktus, galvoja, kad skurstantys žmonės patys susitvarkys sugedusius užtrauktukus, tačiau jie tikrai to nepadarys, nes neturi tam papildomų lėšų“, – kalbėjo N.Uogelienė.
Daiktai turi būti tvarkingi
Panevėžio apskrities vadovei antrino ir minėto paramos ir labdaros fondo direktorius Algimantas Patackas, kuris nevyniodamas žodžių į vatą rėžė, kad kai kurie žmonės labdaros fondus supranta kaip žaliavų surinkimo punktą.
„Nesuprantu, kodėl žmonės tyčiojasi iš tų, kurie tikrai labai sunkiai ir vargingai gyvena.
Mūsų savanorės, kurios dirba su gaunama labdara, ne kartą yra sakiusios, kad jas dažnai pasiekia visiškas šlamštas, kurio vieta – šiukšlių konteineryje.
Neliepiame prieš atiduodant daiktus juos plauti, balinti, dezinfekuoti ar lyginti. Tereikia, kad jie būtų tvarkingi, tinkami dėvėti, avėti ir naudoti“, – aiškino fondo direktorius.
Laikas kalbėti apie aukojimo kultūrą
Apie tai, kad labdara turi ir savo tamsiąją pusę, atvirai sakė ir Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Socialinės tarnybos Paramos koordinatorė Žavinta Pašiulevičė.
Pasako jos, yra išlikęs požiūris, jog drabužių ateina pasiimti tik socialinės rizikos asmenys, todėl jiems tiks bet kas – suplyšę, nešvarūs, o kartais net ir pelėsio kvapą turintys drabužiai.
„Mes, savo ruožtu, norime keisti šį įsisenėjusį stereotipą, todėl šiuo metu kuriame el. svetainę, kur viešinsime, kokių drabužių reikia šiuo metu, kokių turime pakankamai. Kol kas tai darome socialiniame tinkle Facebook „Socialinės tarnybos“ paskyroje.
Dažnai sulaukiame piktos aukotojų reakcijos, kai atsisakome priimti suplyšusius, nešvarius, nesezoninius rūbus.
Kai kurie žmonės pasitiki internetinių komentatorių atsiliepimais, kuriuose sakoma, kad tarnyboje „Caritas“ visi išlepę – nepriima to, kas jiems dovanojama, tačiau ne visi dovanojami daiktai yra tinkami.
Netinkamus drabužius mes turime utilizuoti, neturime galimybės sandėliuoti nesezoninių daiktų.
Praėjo laikai, kai žmonėms reikėdavo kiekybės, dabar visiems reikia kokybės, todėl ir prašome atnešti geriau mažiau, bet kokybiškesnių drabužių.
Socialinėje tarnyboje dirba viena darbuotoja – vadovė Snieguolė Rudzinskienė, kuriai padeda aštuoni savanoriai. Nors neturime didelių žmogiškųjų resursų, mėginame spręsti visas susidariusias situacijas tiek su gaunančiais paramą, tiek su aukotojais.
Dėl to matome savo veiklos svarbą visuomenėje, bet atėjo laikas kalbėti ir apie aukojimo kultūrą mūsų šalyje.
Ypač dėkojame žmonėms, paskambinantiems prieš atvežant labdarą ir paklausiantiems, ar gali atvežti, ko reikėtų, ko turime per daug – čia prasideda lūžis tarp „spintos išsivalymo“ ir tų daiktų aukojimo, ko iš tiesų žmogui reikia tuo metu.
Pateiksime paprastą pavyzdį – juk vasarą nesiauname žieminių batų, todėl svarbu suprasti, kad aukojami rūbai turi atitikti kiekvieną metų laiką“, – sakė Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ atstovė Ž. Pašiulevičė.
Socialinėje tarnyboje pagalbą drabužiais, daiktais, avalyne gauna skurdo situacijoje atsidūrę asmenys: vienišos mamos, benamiai, iš laisvės atėmimo vietų grįžę asmenys, priklausomybių ligomis sergantys asmenys, taip pat vyresnio amžiaus žmonės.
Per metus organizacijos darbuotoja ir savanoriai peržiūri, surūšiuoja ir išdalina apie 60 tonų drabužių, avalynės.
Geradarių paaukotais daiktais Socialinė tarnyba dalijasi su kitais Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ padaliniais bei kitomis organizacijomis, kurios rūpinasi įvairius sunkumus išgyvenančiais žmonėmis.
