Tačiau nuo to momento svarbiausia, kad tas žmogus vėl staiga neužvertų durų, kurias ką tik atvėrė.
Todėl net jeigu jūsų sieloje verda emocijos, ypač jei apie norą žudytis jums pasisakė artimas žmogus, pasistenkite suvaldyti jausmus.
Mat kai kurios jūsų garsiai išreikštos mintys gali būti nenaudingos.
Tad ko nesakyti žmogui, kuris prisipažino norintis nusižudyti?
Pateikiame dešimt galimų pasakymų, kurių nereikėtų garsiai ištarti viltį gyventi praradusiam žmogui.
1. Kaip tu gali taip galvoti? Juk gyvenimas nėra jau toks blogas.
Galbūt iš šalies to žmogaus gyvenimas ir neatrodo juodas, bet skausmas glūdi viduje. Tad venkite jam pateikti tokį vertinimą – tai parodo, kad jūs nemėginate jo suprasti.
2. Jei nusižudysi, aš būsiu sugniuždytas! Kaip tu gali norėti man šitaip pakenkti?
Tokia neapgalvota mylinčių žmonių reakcija gali dar labiau pabloginti situaciją. Žmogus pasijustų kaltas, vadinasi, jam būtų dar blogiau.
3. Nebūk toks savanaudis, pagalvok apie kitus.
Šis pasakymas didina kaltės jausmą. Neretai nusižudyti norintys žmonės mano, kad jie apsunkina artimuosius, o išeidami iš šio pasaulio jiems kaip tik padės. Todėl, užuot vadinę artimą savanaudžiu, suteikite galimybę jam pačiam pasipasakoti.
4. Žudosi tik bailiai. Nebūk toks!
Toks pasakymas sukeltų kitą neigiamą jausmą – gėdą. Be to, juk tokia mintis nelogiška, nes dauguma žmonių bijo mirties.
5. Tu tikriausiai nerimtai kalbi. Iš tikrųjų tu nenori mirti.
Artimiesiems tokie žodžiai gali išsprūsti iš baimės, tačiau jie gali tik pakenkti. Jei žmogus jums prisipažino, vadinasi, jis iš tikrųjų apie tai galvoja. Priimkite tai rimtai ir pasinaudokite proga jį išklausyti.
6. Yra daugybė dalykų, dėl kurių reikia gyventi.
Kai kuriais atvejais šis teiginys gali būti teikiantis vilties, tačiau dauguma tų žmonių, kurie svarsto apie savižudybę, tuo metu negalvoja, kad pasaulyje yra kas nors svarbaus, dėl ko verta gyventi.
Susiję straipsniai
7. Gali būti dar blogiau.
Taip, gali būti ir blogiau, tačiau to žinojimas neįkvepia džiugesio ar vilties. Kai vienas žmogus susilaužo pirštą, o kitas – ranką, ko gero, pastarajam yra blogiau, tačiau kitam piršto skausmo tai nesumažina.
Taigi jei gali būti ir daug blogesnių situacijų, o aplink vyksta ir gerų dalykų, tomis akimirkomis žudytis pasiryžusiam žmogui tai nėra svarbu.
8. Kiti turi dar didesnių problemų, bet jie nenori dėl to mirti.
Tai tiesa, tačiau apie savižudybę galvojantis žmogus ir pats dažnai lygina save su kitais, kurie sėkmingiau kovoja su iškylančiomis bėdomis.
Tačiau jei mes imsime badyti pirštu į esą gerus pavyzdžius, žmogus gali pradėti dar labiau save smerkti.
9. Savižudybė yra amžinas laikinų problemų sprendimas.
Yra atvejų, kai šis teiginys padeda. Galbūt vėliau, daugiau išsikalbėjus. Tačiau iš pradžių jis žmogui siunčia žinią, kad jo problemos yra nuvertintos, bet jam jos tuo metu – pačios didžiausios. Be to, šie žodžiai jau nusako, kad savižudybė yra sprendimas, išeitis, o tai nėra gerai.
10. Jei nusižudysi, keliausi tiesiai į pragarą.
Galbūt žmogus apie tai jau pats pagalvojo. Galbūt jis netgi netiki, kad pragaras egzistuoja. O galbūt jis mano, kad Dievas jam atleis savižudybę.
Bet geriau nespėliokime – noras nusižudyti tuo metu, ko gero, gali būti stipresnis už religinius įsitikinimus.
Jeigu dėl sukilusių emocijų ir pasakėte ką nors panašaus, pradėkite iš naujo.
Grįžkite pas jums bandžiusį atsiverti žmogų arba, jei jis dar šalia, bandykite vėl užmegzti pokalbį. Prisipažinkite, kad jūs suprantate, jog jam, ko gero, nepadėjote, nes išsigandote.
Ir tada jo paklauskite: „Kuo galiu padėti?“