Psichologas M.Truncė nuo savo klientų ir seminarų klausytojų net neslepia, kad yra tris kartus išsiskyręs. Jis drąsiai pripažįsta, kad ir po pirmųjų, ir po antrųjų skyrybų manė, kad dėl visko kaltos buvusios žmonos.
Bet kai ir trečioji santuoka pakibo ant plauko, labai liūdėjo ir susimąstė, kad, matyt, kažkas negerai jam pačiam.
Būtent tuo sunkiu laikotarpiu jis kiek padvejojęs nusprendė stoti į Vilniaus universitetą studijuoti psichologijos, kad suprastų, kodėl jo asmeninis gyvenimas klostosi nesėkmingai.
Kai pradėjo studijuoti, jam buvo jau daugiau nei 50 metų.
Tuo pat metu Maskvoje baigė kursus „Šoko ir vystymosi traumą patyrusių klientų konsultavimas“.
Jaunystėje jis buvo įgijęs inžinieriaus mechaniko specialybę, dirbo su automobiliais, po to ėmėsi statybų verslo, dar vėliau – verslo konsultavimo.
Kai kuriuos verslo vadybos principus paskui ėmė taikyti kurdamas savąją šeimos santykių tobulinimo metodiką.
Skyrybų priežastys skirtingos
Kodėl nutrūko visos trys M.Truncės santuokos?
Dabar jis sakytų, kad pirmiausia kaltas buvo jo ir buvusių žmonų nesusikalbėjimas, nemokėjimas įsiklausyti į vienas kito poreikius.
Su pirmąja žmona susituokė būdamas 24-erių. Skyrėsi po septynerių metų, ir pagrindinė skyrybų priežastis buvo ta, kad negalėjo susilaukti vaikų.
Nors kai dabar pagalvoja, buvo ir kitų priežasčių, o vaikų neturėjimas tik tapo dingstimi skirtis.
Su antrąja žmona susilaukė dviejų vaikų, be to, žmona turėjo nesantuokinį sūnų iš ankstesnių santykių. Išsiskyrė po 12 metų.
Santuokos pabaigoje Mykolą kamavo klausimas: ar likti pragare, bet su vaikais, ar išeiti iš pragaro, bet be vaikų?
Jį slėgė nuolatiniai žmonos priekaištai, žeminimas, netvarka namie, be to, ji tapo priklausoma nuo alkoholio. Mykolas pripažino – tai priklausomybei įtakos turėjo nesusiklostę jų santykiai.
Tąsyk iš namų jis ėjo tris kartus, žmona vis įkalbėdavo grįžti, kol galiausiai jis išvyko į komandiruotę ir po jos namo nebegrįžo.
Iš tų namų pasiėmė tik barzdaskutę. Netrukus pasiėmė ir du vaikus – vieną savo biologinį, kitą – žmonos nesantuokinį, nes jai vienai su trimis vaikais buvo per sunku. Jaunėliui tuo metu buvo vos vieni metai.
Nepateisino žmonos lūkesčių
Vaikus M.Truncė pasiėmė jau turėdamas naują gyvenimo draugę, su ja susituokė pagyvenę pusantrų metų. Su ja netrukus susilaukė bendro vaiko, be to, ir naujoji žmona turėjo vaiką iš pirmosios santuokos.
Po kelerių metų į M.Truncės namus atsikraustė ir dukra, kuri buvo likusi gyventi su motina, nes ji mirė.
Taigi tuo metu Mykolo šeimoje gyveno iš viso 5 vaikai: trys jo biologiniai (du iš antrosios santuokos ir vienas iš trečiosios), vienas – žmonos iš antrosios santuokos ir vienas – žmonos iš trečiosios.
Taip, painiavos ir nesklandumų buvo nemažai gyvenant tokioje sudėtinėje šeimoje. Kaip tame anekdote: „Mieloji, mano vaikas ir tavo vaikas primušė mūsų vaiką, o svetimas vaikas stovėjo šalia ir šaipėsi.“
Kodėl Mykolas skyrėsi trečią kartą? Pasak jo, tikriausiai todėl, kad nepateisino žmonos lūkesčių.
Visų skyrybų norėjo jis. Po pirmųjų dvejų jautė palengvėjimą, kad pagaliau nutraukė įgrisusius santykius, o po trečiųjų buvo labai sunku, nes tą žmoną dar labai mylėjo.
Uždarumas ir tėvų pavyzdys
Kokios charakterio savybės nulėmė, kad net trys santuokos sužlugo?
Psichologas mano, kad pagrindinė netinkama šeiminiam gyvenimui jo savybė – uždarumas.
Tai gal ir neatrodo labai blogas bruožas, bet kai vienas žmogus šeimoje niekada nepasako, ką mano, ko nori, o supykęs nusisuka ir tris dienas nesišneka, tai blogai ir laikui bėgant sukelia grėsmę santuokai.
Dar santykius gadino tai, kad jis labai greitai dėl visko įsižeisdavo. Gali būti, kad įtakos vyro skyryboms turėjo ir tėvų pavyzdys: jo tėvai išsiskyrė, kai jam buvo 14 metų.
Skyrybų priežastis – tėvo neištikimybė. Tuo metu, kai vyko teismo procesas, į jų namus atvyko tėvo atsiųsti vyrai ir išnešė visus ten buvusius brangesnius daiktus.
Teisme tradiciškai buvo nuspręsta, kad daiktai sutuoktiniams dalijami per pusę, tačiau grįžus namo paaiškėjo, jog nėra ko dalinti.
Vėliau Mykolas savo tėvą matė tik du kartus: kartą pats jį susirado, kad paprašytų neskleisti nepagrįstų gandų apie mamą, o kitą sykį tėvas buvo nusprendęs prie sūnaus prisigerinti, atvyko su lauktuvėmis.
Iš savo tėvo pavyzdžio Mykolas padarė išvadą, kad skiriantis negalima iš žmonos visko atimti, dėl to per savo skyrybas į kartu užgyventą turtą pretenzijų neturėjo.
Be to, jis padarė išvadą, kad labai blogai, kai tėvas po skyrybų nutraukia ryšius su vaikais, todėl labai stengėsi su savaisiais išsaugoti šiltus santykius.
Su visais penkiais vaikais jo santykiai geri, kartu švenčia gimtadienius, tik liūdi, kad su jauniausiąja dukra, kuriai dabar 16 metų, nutolo vienas nuo kito ir bendrauja mažai.
Pasak Mykolo, ne tik jo, bet ir kitų žmonių skyrybų priežastis – mes tiesiog nemokame bendrauti. Vidutiniškai 8 valandas per parą miegame, 8 valandas būname darbe.
Nei miegant, nei būnant darbe noras skirtis neateina. Jis ateina per likusias valandas, kai leidžiame laiką kartu. Santykių pradžioje paprastai viskas būna gerai, bet laikui bėgant atsiranda vis daugiau dalykų, kurie porą ne sieja, o skiria.
Moko išsaugoti šeimas
Kad noro skirtis būtų kuo mažiau, psichologas M.Truncė, kurio specializacija – šeimų išsaugojimas, sukūrė programą „Stipri šeima“.
Per užsiėmimus jis esamiems ir būsimiems sutuoktiniams siūlo atsakyti į įvairius klausimynus, padėsiančius geriau pažinti vienam kitą, padeda nuspręsti, kokios bus bendros šeimos vertybės.
Taip pat jis išaiškina, kaip spręsti konfliktus.
Pasak psichologo, kompromisas – netinkamas konfliktų sprendimo būdas. Kas iš to, jeigu vienas iš šeimos narių vis nusileis, bet viduje kaups neigiamas emocijas, kurios anksčiau ar vėliau prasiverš.
Neseniai apie tokį atvejį jam papasakojo klientė.
Vieną dieną ji nusiteikė, kad su vyru nebesipyks, geriau jau nutylės. Po kelių savaičių nutylėjimo šeimoje prasidėjo ginčas, atrodytų, dėl smulkmenos – dėl to, kaip teisingai vaikui sugirdyti vaistus.
Moterį vyro prieštaravimas taip įsiutino, kad jai kilo isterijos priepuolis, ji įniršusi pradėjo daužyti indus ir visus po ranka pakliuvusius daiktus. Vėliau, žinoma, labai dėl to išgyveno.
M.Truncė siūlo visose konfliktinėse situacijose ieškoti „Win-Win“ sprendimų – tokių, kurie tenkina abi puses. Šis terminas atėjęs iš vadybos srities, bet tinka ir porų santykiams.
Jo esmė – kalbamasi, aiškinamasi, kokie yra vieno ir kito poreikiai, ir tuomet ieškoma sprendimo, kuris tenkintų abi puses.
M.Truncė pabrėžė: „Kalbėtis su sutuoktiniu turime taip, kad po pokalbio norėtųsi likti kartu, o ne bėgti kuo toliau.“
Mykolas svajoja, kad jo sutuoktinių rengimo programa „Stipri šeima“ taptų prieinama visiems sutuoktiniams. Ji padėtų išsaugoti daug šeimų, o kartu ir sutaupytų mokesčių mokėtojų pinigų.
Jo skaičiavimu, skyrybos Lietuvai kainuoja apie 200–220 milijonų eurų kasmet – skaičiuojamos išlaidos vaikų namams ir socializacijos centrams išlaikyti, pašalpos ir parama skurstantiems, sveikatos priežiūros išlaidos, atsiradusios dėl padidėjusio išsiskyrusių žmonių polinkio vartoti alkoholį ir rūkyti ir pan.
Šeimų išsaugojimo specialistas skaičiuoja, kad dabar konsultuodamas jis per mėnesį nuo skyrybų apsaugo dvi tris poras.
Beje, neretai pavyksta padėti ir tuomet, kai į specialistą kreipiasi tik vienas iš nesutariančių sutuoktinių.
Ir vieno žmogaus elgesio pokyčiai gali turėti reikšmingos teigiamos įtakos šeimos mikroklimatui.
Žinoma, jei tas sutuoktinis bus nusiteikęs keistis, – M.Truncė klientams vis primena Alberto Einsteino mintį: „Beprotiška kartoti tuos pačius veiksmus tikintis skirtingo rezultato.“
Į jį žmonės kreipiasi ir tuomet, kai negali apsispręsti: skirtis ar likti kartu. Tuomet klientas kartu su psichologu ieško atsakymo į klausimą, kas konkrečioje situacijoje geriau.
Ketvirtų vestuvių nenorėjo
Ar trejas skyrybas išgyvenęs psichologas dabar gyvena vienas? Tikrai ne! Praėjus pusmečiui po trečiųjų skyrybų jis susirado naują mylimąją, dabartinę gyvenimo draugę.
Mykolas prisipažino, kad ilgai būti vienas nenorėjo ir gyvenimo draugės ieškojo intensyviai. Tik santykiams pažengus toliau ją įspėjo, kad nesitikėtų vestuvių, – trijų santuokų jam užtenka.
Pora jau devintus metus gyvena kartu ir puikiai sutaria. Mykolas teigė: „Jeigu visi Lietuvoje sutartų taip, kaip mes, skyrybų nebūtų iš viso.“
Psichologas pabrėžė, kad šeimoje labai svarbu išsaugoti pagarbą vienas kitam, – kai pagarbos nelieka, jos vietą užima panieka. Niekas nemyli žmogaus, kuris jį žemina.
Dabar M.Truncė daug atviresnis ir supratingesnis nei anksčiau. Antrosios pusės pastabų jis nebepriima kaip įžeidimų.
Tarkime, Rita jam pasako, kad koks nors daiktas jau dvi dienas guli ne vietoje. Seniau jis dėl tokių smulkmenų supykdavo, o dabar pajuokauja: „Aš visą laiką galvojau apie tave, visa kita užmiršau, todėl to megztinio ir nepadėjau į vietą.“
Ir, žinoma, jį padeda ten, kur priklauso. O jei Rita sako kažką, kas jį suerzina, Mykolas analizuoja, iš kur tas susierzinimas kyla.
Kiekvieną sekmadienio vakarą pora susėda ir aptaria tai, kokių pastabų vienas kitam turi, ką galbūt vertėtų daryti kitaip.
Išsako, koks kito poelgis jam ar jai nepatiko, ir aptaria, kaip kitą sykį būtų galima elgtis panašioje situacijoje.
Tokius šeimos pokalbius, suteikiančius grįžtamąjį ryšį, psichologas rekomenduoja rengti visiems – tai tikrai padeda pagerinti santykius.
Tik penkios skyrybų priežastys – rimtos
Psichologas M.Truncė pabrėžė, kad rimtų priežasčių skirtis nedaug.
Tikrai verta tai daryti, kai smarkiai pablogėja sutuoktinio psichikos sveikata ir jis kelia grėsmę artimiesiems, o gydytis nesutinka.
Kai paaiškėja, kad sutuoktinis yra homoseksualus ir nori turėti santykių su savo lyties atstovais.
Kai jis nori seksualinės laisvės.
Kai turi priklausomybę nuo azartinių lošimų, alkoholio ar narkotikų.
Kai naudoja fizinį arba psichologinį smurtą.
Visais kitais atvejais tikrai galima pasistengus santykius pataisyti. Tiesa, naivu tikėtis, kad kartą apsilankius pas porų psichologą gyvenimas iš esmės pasikeis, – žmonės taip greitai nesikeičia. Kad situacija pagerėtų, paprastai prireikia maždaug pusės metų darbo.
