Kiekvienais metais kuriate fotosesiją, kuria pasveikinate ir klientus, ir studijos darbų gerbėjus. Kuo ji šiemet ypatinga?
Taip, šventinė fotosesija yra mūsų tradicija, ja norime pasveikinti visus su artėjančiomis šventėmis. Šiais metais ypatingas dėmesys – ne dovanoms, dovanojimui, pirkimo manijai, o atsigręžimui į tikrų jausmų sūkurį, dėmesį, nuoširdumą, draugiškumą. Visa serija mūsų nuotraukų apie tai!
– Kaip kilo ši idėja?
– Pastebėjome, kad į klausimą „Ką norėtum gauti dovanų?“ vis dažniau neturime atsakymo, nes pradedam suvokti, kad ne tai esmė. Vertė yra ne materialus dalykas. Mums kilo klausimas: kodėl dovanas dovanojame tik per Kalėdas ar gimtadienius? O gal rodykime dėmesį ištisus metus? Kodėl džiaugiamės tik materialiomis dovanomis, bet nesuprantame, kad kito žmogaus dėmesys ir šypsena taip pat yra dovana? Mus išmokė džiaugtis materialumu, bet ar kas mokė džiaugtis kito buvimu šalia, supratimu, kad mums ką tik nusišypsojo? Ar kada pagalvojome, kad dėmesys yra dovana? Tokius momentus vertiname kaip natūralius. Nors iš esmės, kaip aplinką priimame, tokia ji ir yra. Ypač svarbu suvokti, kad tai, ką matome, ką sutinkame, ką galime paliesti, yra dovana. Suprasti, kad rasdami laiko artimam žmogui jam įteikiame dovaną, ir labai didelę, nes juk laiko niekada nėra, net sau. Įsivaizduokite, kad nusprendėte anksčiau grįžti namo ir taip nustebinti artimą žmogų, o jis atidaręs duris sako: kodėl taip anksti grįžai? Užuot priėmęs kaip dovaną ir puolęs žmogui į glėbį, tu užduodi klausimą, o ne džiaugiesi.
– Sakote, dovanos gaunamos tik per Kalėdas ir gimtadienius. O dėmesys – kaip jį dalijame?
– Daugelis gyvename rutina: atsikėliau, nusiprausiau, išvedžiau šunį, pavalgiau ar pamaitinau šeimą, išėjau į darbą, grįžau, padariau vakarienę, nusiprausiau, nuėjau miegoti, atsikėliau – ir taip 365 dienos per metus! Tik kai ateina Kalėdos, tada jau „reikia“ parodyti dėmesį, ar ne tiesa? Ir tai tik keli pavyzdžiai, kurie yra tapę norma.
– Ar turite idėją, kaip tai galėtų pasikeisti?
– Atsigręžę ir pažvelgę į nūdienos vertybes, šiais metais mes sakome (kviečiame prisidėti ir jus), kad privalomų darbų sąraše kartą per mėnesį turi atsirasti:
nustebinti artimą žmogų;
padaryti gerą darbą;
nupirkti gėlių ir jas padovanoti;
apkabinti, parašyti ar paskambinti artimajam kas vakarą prieš miegą arba bent dukart per savaitę;
kiekvieną dieną pasakyti brangiam žmogui, koks jis tau svarbus ir kaip su juo jautiesi;
nusiųsti draugui laišką;
pakviesti kartu pavalgyti;
eiti namo pakėlus galvą ir šypsotis aplinkai;
dovanoti širdingą santykį;
keliskart per mėnesį pagalvoti ne tik apie tai, kas svarbu tau, bet ir kas svarbu kitam. Padaryti bet ką, kad būtų gera kitam.
Šiais metais mūsų komanda kviečia padovanoti tai, ką turi brangiausio – savo laiką: smagiausią juoką, kai esam atsipalaidavę, jaukų pokalbį, po kurio palengvėja ant širdies, mieliausią draugiją, kai žiūrim filmą susisukę po antklode, beprotišką nuotaiką, kai šokam ligi paryčių, paprastą buvimą drauge, kurio kas vakarą laukiu. Nes geriausia dovana – tai Tu.
Su artėjančiomis šventėmis, mielieji!