Nuolat atnaujinti specialistų žinias – naudinga ir svarbu

Nūdiena pasižymi greitu gyvenimo tempu, kasdien naujos informacijos srautais, todėl su neįgaliaisiais dirbantiems žmonėms nesunku juose pasiklysti. Tam, kad taip nenutiktų, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija kasmet rengia mokymus bendruomenėse dirbantiems specialistams. Kiekvieną kartą parengiama ne tik įdomi, bet ir naudinga programa, gvildenamos aktualiausios temos. Iš specialistų darbuotojai išgirsta naujų dalykų, padedančių kitaip pažvelgti į esamas problemas.

 Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija kasmet rengia mokymus bendruomenėse dirbantiems specialistams.<br> 123rf. nuotr.
 Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija kasmet rengia mokymus bendruomenėse dirbantiems specialistams.<br> 123rf. nuotr.
 Apie socialines įmones kalbėjo Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis.<br> Linos Jakubauskienės nuotr.
 Apie socialines įmones kalbėjo Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis.<br> Linos Jakubauskienės nuotr.
 Aušra Bagdonaitė tikina, kad savižudybės labai opi problema.<br> Linos Jakubauskienės nuotr.
 Aušra Bagdonaitė tikina, kad savižudybės labai opi problema.<br> Linos Jakubauskienės nuotr.
 Apie krizinių situacijų valdymą pasakojo profesorė Aistė Diržytė.<br> Linos Jakubauskienės nuotr.
 Apie krizinių situacijų valdymą pasakojo profesorė Aistė Diržytė.<br> Linos Jakubauskienės nuotr.
 Psichikos sveikatos tendencijas pristatė Ona Davidonienė.<br> Linos Jakubauskienės nuotr.
 Psichikos sveikatos tendencijas pristatė Ona Davidonienė.<br> Linos Jakubauskienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lina Jakubauskienė

May 2, 2018, 2:26 PM, atnaujinta May 2, 2018, 2:39 PM

Savižudybės – vis dar skaudi problema

Vienas skaudžiausių dalykų, su kuriais susiduria su psichikos neįgaliaisiais dirbantys žmonės, – savižudybės. Nors, specialistų teigimu, savižudybių Lietuvoje mažėja, tačiau iš gyvenimo kasmet pasitraukia dar labai daug žmonių. „Maždaug kas 40 sekundžių pasaulyje nusižudo žmogus, kas tris sekundes kažkas bando žudytis. Tokie savižudybių mastai. Kiekviena savižudybė paliečia dar penkis ar šešis aplinkinius, taigi išmatuoti problemos psichologine, socialine, finansine prasme neįmanoma“, – sako VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Alzheimerio ligos ir somatopsichiatrijos skyriaus vedėja Aušra Bagdonaitė.

Pasak jos, labai svarbu, kad aplinkiniai suprastų signalus, kuriuos siunčia žudytis nusprendęs žmogus. „Tai išduoda pakitusios emocijos, nuotaika, nerimastingumas, kartais pasikeitęs elgesys, atsisveikinimo ženklai. Gaila, ne visada tinkamai į tai reaguojama. Žmonės pastebi, kad kažkas su artimuoju, bendradarbiu ne taip, bet nekreipia į tai dėmesio. Ne visada žmonės sulaukia specialistų pagalbos, pas juos pakliūti vis dar nemenkos eilės“, – apgailestauja A. Bagdonaitė.

Specialistė sako, kad savižudybė – tai procesas. Žmogus dažnai nueina netrumpą kelią nuo pirmųjų minčių iki veiksmo. Tas kelias į abi puses. Asmuo svarsto, svyruoja, apmąsto įvairius variantus. Kol žmogus – gyvas, kelią dar galima pakeisti. A. Bagdonaitės teigimu, aplinkiniams labai svarbu pastebėti, kad žmogus blogai jaučiasi, išsiaiškinti, kuriame kelio etape jis yra – minčių, ketinimų ar veiksmų. „Geriausia į šį klausimą gali atsakyti pats žmogus. Žinoma, jis atsakys tik tuo atveju, jei jo klausime. Svarbu klausti jautriai, būti pasirengus išgirsti net ir tokių atsakymų, kokių nesitikime“, – sako specialistė.

Geriausiai pasikeitusį žmogaus elgesį gali pastebėti artimieji, bendruomenės nariai. „Pastebėjus panašias būsenas svarbu jį kalbinti, nepalikti vieno. Žmogus tuo metu renkasi gyvenimą arba mirtį. Mūsų, šalia esančių, užduotis – padėti dar vieną argumentą toje svarstyklių pusėje, kur yra noras gyventi ir galimybė išspręsti problemas“, – teigia specialistė.

Pasak A. Bagdonaitės, labai svarbu su žmogumi užmegzti kuo glaudesnį kontaktą, skirti jam pakankamai laiko, neskubėti. Greitai panašios situacijos nesprendžiamos. Jei reikia, būtina žmogų nusiųsti pas specialistus, taip pat dera žinoti, ko nereikėtų daryti. „Negalima pertraukinėti kalbančio žmogaus per dažnai, parodyti, kad esi užsiėmęs, svarbu nesibaisėti ir nesikarščiuoti, nesidėti globėju, nesakyti įkyrių ar neaiškių pastabų, neužduoti sunkių klausimų. Ramus, atviras, atsargus, palankus ir nesmerkiantis kalbėjimo būdas palengvina bendravimą. Reikia žmogų išklausyti nuoširdžiai ir šiltai, elgtis su juo pagarbiai, įsijausti, domėtis. Nieku gyvu nedera žmogaus kritikuoti“, – pabrėžia Vilniaus psichiatrijos ligoninės Alzheimerio ligos ir somatopsichiatrijos skyriaus vedėja.

Kaip pasiekti laimę bendruomenėje?

Pasak VšĮ Vadybos ir psichologijos instituto prof. Aistės Diržytės, kiekvienas žmogus nusipelno būti laimingas. Laimę lemia keletas svarbių veiksnių. „Gera, kai esi reikalingas, tada gyvenimas atrodo turintis prasmę. Kai žmogus gali pasakyti: „Aš reikalingas gyvenimui, tiems žmonėms aplink mane, reikalingas Lietuvai, organizacijai, bendruomenei“, atsiranda priklausymo jausmas. Tai stiprina savivertę“, – sako specialistė.

Labai svarbi ir kompetencija, kai žmogus gali pasakyti: „Tikiu, kad kažką galiu.“ „Bendruomenėse yra įvairių užimtumo veiklų, kur darome, kuriame, kad patikėtume – mes sugebame. Jei vaikystėje ar paauglystėje kas nors siuntė žinutę – tu nesugebi ar nesugebi taip gerai, kaip kiti, bendruomenėje gali gauti patvirtinimą, kad taip nėra, kad kažką gali“, – įsitikinusi profesorė.

Žmogui reikšminga ir autonomija. Kiekvienas nori būti savarankiškas, pats spręsti, ko nori gyvenime. „Mums nepatinka, kai jaučiamės robotai ar vergai, kai darome tai, ką sako kiti. Mums patinka veikti savarankiškai. Jei to veikimo poreikis netenkinamas, kaupiasi neigiamų emocijų“, – sako A. Diržytė. Vis dėlto, nepaisant noro būti savarankiškam, kiekvienam svarbus ir susietumas, ryšys su kitais, visiems reikia dėmesio ir meilės. Jei šie baziniai poreikiai netenkinami, nenorima gyventi. „Jei netikime, kad galime kažką sukurti, būti savarankiški, gauti dėmesio, pagarbos ir meilės, tai veda mus į liūdesį ir neviltį“, – teigia profesorė.

Pasak jos, 40 proc. žmonių suserga ne dėl genetinių ar endogeninių priežasčių, o dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių. Tai, kas niekada nebūtų pasireiškę, jei žmogus būtų gyvenęs stabiliai, tampa sunkių ligų priežastimi. Sunkias pasekmes gali išprovokuoti ir ekonominiai sunkumai, artimųjų netektys ir panašūs veiksniai.

A. Diržytė sako, jog laimė susijusi ir nuoširdžiu rūpinimusi kitų ir savo gerove, taip pat kantrybe įveikiant išorinius ir vidinius sunkumus, dėkingumu už gyvenimo duotybes. Žmogus turi būti pasirengęs priimti ne tik tai, ką gyvenimas siunčia gera, bet ir bloga. „Labai svarbu išmokti įveikti „nuodingas“ proto būsenas, pereiti prie naudingų. Kiekvienas žmogus turėtų suprasti, kad yra atjautos objektas, taip pat ir jis pats. Žmogus nusižudo, nes jis visai negaili savęs. Todėl mylėti save ne mažiau svarbu negu artimą“, – pabrėžia profesorė ir baigia Mahatmos Gandi žodžiais: „Būkite tas pokytis, kurį norite matyti pasaulyje.“

Socialinėse įmonėse – vos keli psichikos neįgalieji

Pasak Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovo Vaidoto Nikžentaičio, kad psichikos negalios žmonės būtų išties laimingi, jiems itin svarbi galimybė dirbti ir užsidirbti. Deja, kol kas Lietuvoje pavyksta įsidarbinti vos keliems neįgaliesiems, nedaug sergančių sunkiomis psichikos ligomis dirba ir Europoje. „Šiuo metu Lietuvoje yra tik vienintelė valstybės parama integruoti neįgaliuosius į darbo rinką – tai socialinės įmonės. Darbo biržos paklausėme, kiek psichikos negalią turinčių žmonių dirba šiose įmonėse. Sulaukėme atsakymo – vos septyni“, – kalba V. Nikžentaitis.

Pasak jo, šiems žmonėms įsidarbinti atviroje darbo rinkoje sunku, nes jie ne visada gali dirbti visą darbo dieną, jų ligos atkryčiai dažni, o pagrindinis darbdavių siekis – pelnas: „Be abejo, kaltė tenka ne vien darbdaviams. Ir mūsų žmonėms kartais pritrūksta motyvacijos, valios, jie bijo parodyti visuomenei savo silpnumą. Žmogus, gyvenantis diskriminacinėje aplinkoje, įpranta būti diskriminuojamas. Tai jam tampa norma.“

V. Nikžentaitis sako, kad vien socialinių įmonių sėkmingai neįgaliųjų integracijai yra per mažai. „Europoje ir pasaulyje kalbama apie socialinę ekonomiką, kurios misija – ne kuo didesnis pelnas, o socialiniai tikslai. Kai atsiranda socialinis verslumas, galima kalbėti apie tam tikras priemones, skatinančias neįgaliuosius įsitraukti į darbo rinką“, – teigia bendrijos vadovas. Jo manymu, socialinė ekonomika skatina atskirų grupių, susiduriančių su didelėmis problemomis, įdarbinimą, taip pat gelbsti žmonėms, kai šalis ištinka ekonominės krizės.

V. Nikžentaitis pristatė Europoje veikiančius socialinių įmonių modelius. Vienas svarbiausių jų požymių – ribotas pelno paskirstymas. „Deja, mūsų šalyje socialinių įmonių pelnas vis dar skirstomas kaip dividendai. Užsienyje iš socialinių įmonių pelno didinamas darbo vietų skaičius, teikiama daugiau paslaugų negalią turintiems žmonėms“, – teigia bendrijos vadovas.

Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje veikia 158 socialinės įmonės, iš jų neįgaliuosius įdarbina 97. Kaip vieną galimybių gerinti neįgaliųjų integraciją į darbo rinką V. Nikžentaitis įvardija NVO sektorių, kurio potencialas skatinant socialinį verslumą nėra tinkamai išnaudojamas.

Naujausios psichiatrijos tendencijos

Apie tai, kas naujo psichikos sveikatos srityje, kalbėjo VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja Ona Davidonienė. Ji pristatė pastaruoju metu Sveikatos apsaugos ministerijos priimtus įstatymus, turinčius įtakos ir psichikos neįgaliesiems bei su jais dirbantiems žmonėms. Svarbiausias dokumentas, kuris netrukus bus svarstomas Seime – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo projektas. Jame numatyta nemažai naujovių.

Viena svarbesnių – Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis mokamos ne tik gydytojo psichiatro ir psichikos sveikatos slaugytojo, bet ir socialinio darbuotojo bei medicinos psichologo paslaugos. Tai reiškia, kad visose pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose gerės šių paslaugų prieinamumas ir žmonėms bus lengviau gauti reikiamą gydymą. Visų komandoje dirbančių specialistų paslaugos privalės būti teikiamos bent 6 valandas per dieną, tai leis sumažinti eiles.

Įstatymo projekte taip pat numatytos platesnės psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų teisės ir jų ribojimo sąlygos, visuomenės psichikos sveikatos priežiūros pagrindai ir asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pagrindai. Numatoma pakeisti ir kai kurias šiuo metu galiojančias apibrėžtis ir sąvokas. „Dalyvavau dokumentą pristatant premjerui, žinau Seimo narių požiūrį. Viliuosi, kad projektas greitai pateks į Seimo darbotvarkę ir bus patvirtintas“, – sako O. Davidonienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.