Nors sunku rasti žmonių, nesinaudojančių socialiniais tinklais, juose nedalyvaujantis Džiugas Bražiūnas tikina, kad įmanoma šiais laikas gyventi ir juose nedalyvaujant: „Mačiau socialinių tinklų gimimą. Nuo pat pradžios mintis dalintis informacija apie save nebuvo patraukli ir ši savybė nesunyko žiūrint į kitų žmonių polinkį tai daryti. Socialinės medijos atžvilgiu likau antisocialus, bet fizinėje erdvėje esu pakankamai socialus ir tai man kompensuoja trūkumą.“
Jis sako, kad su draugais ir artimaisiais bendrauja telefonu ir elektroniniu paštu. Nors yra dažnai pavadinamas keistuoliu, savęs tokiu Dž. Bražiūnas nelaiko: „Kai kuriuos tikrai stebina faktas, kad yra tokių, kaip aš. Daugelis mano, kad buvimas Facebook‘e – kiekvienam kone privalomas. Mano požiūrio nereikėtų traktuoti kaip sustabarėjusio – aš viską tiriu ir nagrinėju. Opozicijoje esu sąmoningai.“
Psichologė L. Rimkutė sako, kad tie, kurie socialinių tinklų atsisako žinodami jų poveikį, iš tiesų yra išskirtinės asmenybės. „Kalbame apie kartą, kuri naudojasi informacinėmis technologijomis. Ta jos grupė, kuri dalyvavo socialiniuose tinkluose ir iš jų pasitraukė, nutarė, kad tai laiko švaistymas arba susiformavo priklausomybė. Tai stiprios asmenybės, siekiančios rezultato ir manančios, kad savo laiką galima panaudoti kažkur kitur“, – sako psichologė.
Pasak jos, kiekvienam žmogui svarbu priklausyti didesnei grupei, jausti pripažinimą: „Kai jai nepriklausai, gali pasijausti iškritęs iš konteksto. Nors mūsų gyvo bendravimo ryšys daug stipresnis ir jo kokybė geresnė, geresnį trumpalaikį efektą galima pasiekti socialinėse medijose.“
Tačiau G. Baliutavičienė sako, kad nesinaudodamas socialiniais tinklais žmogus rizikuoja praleisti įvairias galimybes: „Jei kalbame apie asmeninį gyvenimą, tai žmogaus pasirinkimas, kurį palaikau. Tačiau jei kalbame apie verslą ar profesinę veiklą, pritarti sunku, nes iš savo ir klientų patirties matau, ką prarandi, jei nedalyvauji socialiniuose tinkluose. Taigi manau, kad socialiniuose tinkluose nedalyvauti galima, bet prarandama tam tikra nauda.“
Ji teigia, kad „socialinis pasninkas“ – sveikas reiškinys, tačiau dėl per didelio laiko skiriamo socialiniams tinklams, esame kalti patys. Su tuo nesutinka L. Rimkutė, kurios teigimu, socialinės medijos sukelia priklausomybę.
„Smegenyse vyksta tie patys procesai, kaip ir priklausomybės alkoholiui atveju. Tu kaip ir esi atsakingas, bet savęs nebekontroliuoji”, – tikina L. Rimkutė.
