Ir visiškai priešinga to paties medalio pusė – dalis tų pačių žmonių, šlavusių iš lentynų makaronus ir medicinines kaukes, ateis į penktadienio (tos pačios dienos, kurios ankstyvą rytą buvo patvirtintas pirmasis koronaviruso atvejis Lietuvoje) vakarą Kaune vyksiančias „Žalgirio“ rungtynes su Milano „Olimpia“.
Netgi žinodami, kad į jas atvyks mažiausiai keliolika italų sirgalių iš šiuo metu Europoje labiausiai koronaviruso paveiktos zonos.
Ir netgi žinodami, kad yra galimybė grąžinti įsigytus bilietus, atgaunant už juos sumokėtus pinigus.
Kas verčia žmones taip elgtis? Kodėl statistinis lietuvis vienu atveju taip nepagrįstai panikuoja, o kitu, kur tikrai būtų pagrindo pasisaugoti, demonstruoja beatodairišką drąsą?
Psichologas Gediminas Navaitis tokiame elgesyje įžvelgia itin negerą mums visiems tendenciją.
„Šiuo atveju matome gana prieštaringą elgesį. Grąžintų bilietų kiekis – 300-500, tad panašus skaičius žmonių, ko gero, neateis ir į varžybas, o didžioji dalis ateis.
Kita vertus, daugelyje parduotuvių matome pustuštes lentynas. Tie patys žmonės elgiasi nepakankamai nuosekliai: jeigu jaučia grėsmę ir mano, kad jai ruoštis reikia perkant kruopas, tuomet jie turėtų neiti ir į varžybas. Arba, jeigu jie eina į varžybas, kam jiems pirkti kruopas ir konservus?“ – svarstė psichologas.
Šiuo atveju būtina pabrėžti, kad, kalbant apie itin dideles žmonių grupes, kurios yra atsitiktinės, negalime daryti prielaidos, kad vienoje vietoje susirenka vienokie žmonės, kitoje – kitokie. „Statistinis“ pilietis daro ir viena, ir kita.
„Iš to matyti, kad Lietuvos žmonių elgesio nuoseklumas nepakankamas. O tai rodo, kad jais galima lengviau manipuliuoti, negu tais žmonėmis, kurių elgesys yra nuoseklus“, – pabrėžė G.Navaitis.
Asmeninių motyvų ateiti į rungtynes gali būti įvairių – pradedant noru bet kokia kaina palaikyti savo komandą, baigiant noru pademonstruoti drąsą grėsmės akivaizdoje. Tačiau apie konkrečius motyvus kalbėti nėra prasmės: vienu atveju reiškiasi vieni motyvai, o kitoje situacijoje, susijusioje su tuo pačiu dalyku, veikia kiti. Žmonės dėl koronaviruso grėsmės išperka makaronus, bet visiškai šios grėsmės nepaiso, kai eina į rungtynes.
„Šiuo atveju bendra elgesio paskata galėtume laikyti konformizmą – darymą „kaip visi“. Jeigu visi perka, tai pirksiu ir aš, jeigu visi eina į rungtynes, tai eisiu ir aš.
Abiem atvejais tai yra nesugebėjimas savarankiškai priimti sprendimų. Todėl tai yra žmonės, kuriais lengviau manipuliuoti“, – sakė G.Navaitis.
