Didžiausia klaida – nesikreipti į policiją
Policijos pareigūnas Dalius Mackela atskleidė, kad svarbiausia savigynos taisyklė – netapti potencialia auka. Pasak jo, reikėtų vengti likti vienam tamsiu paros metu ar trumpinti kelią neapšviestais skersgatviais.
„Žmogus tampa auka tų, kurie galbūt net ir neketino jo apiplėšti ar prieš jį smurtauti, bet jis sudaro tam palankias sąlygas. Jeigu yra galimybė – plėšikas ja pasinaudoja“, – pasakojo D.Mackela.
Nors nusikaltimai vykdomi įvairiu paros metu, didesnė tikimybė būti užpultam yra tamsiu paros metu, nors ilgapirščiams naudingas ir ankstyvas rytas, kuomet žmonės itin skuba.
„Pavyzdžiui, kai tėvai vaikus veža į mokyklą. Dažniausiai tai yra mamos. Tas, kuris daro nusikaltimą, žino tokią praktiką, kad atsisėsi į automobilį ir rankinė bus ant sėdynės, o jis, panaudojęs tam tikrą smurtą arba pagrasinęs, pasiims ją“, – atskleidė pareigūnas.
Pasak jo, rytinis skubėjimas mažina ir kitų žmonių atidumą, todėl nusikaltimas sunkiau pastebimas aplinkinių. Vis dėlto nusikaltėliai labiau atkreipia dėmesį į aplinkybes, o ne į paros laiką – apiplėšia tada, kai būna palanku, tačiau pareigūnas pastebi, kad „retai kada nusikaltimas vykdomas viešoje vietoje, stebint kitiems žmonėms“.
D.Mackela patarė būti itin atidiems nusiiminėjant grynuosius pinigus. Pasak pareigūno, mobilieji telefonai vagišių beveik nebedomina – dažniau atiminėjami papuošalai, grynieji pinigai.
Tai itin aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, kurie prie bankomatų neretai užtrunka šiek tiek ilgiau, turi mažiau galimybių pasipriešinti ir gali būti stebimi užpuolikų. Jei esate priversti su savimi turėti daug grynųjų, pareigūnas pataria pinigų nelaikyti vienoje vietoje, pvz. vienoje kišenėje nelaikyti visos pinigų sumos.
Jei nusikaltėlio išvengti vis dėlto nepavyksta, D.Mackela patarė racionaliai įvertinti savo galimybes ir apgalvoti, kas svarbiau: rankinė ar sveikata.
„Jeigu yra galimybė šaukti ar rėkti, tai reikia tą ir daryti, nes tai išgąsdina plėšiką, bet bandyti kovoti... Yra buvę atvejų, kai smurtautojas tikrai labai nori paimti daiktą ir panaudoja jau nebeadekvačias priemones, tokias kaip peilis. Kartais neįvertinimas oponento bandymas su juo kovoti, ir jis gali labai pakenkti“, – komentavo D.Mackela.
Vis dėlto policininkas teigė, kad didžiausia užpultų žmonių klaida yra nesikreipimas į policijos pareigūnus. Pranešti apie užpuolimą ar apiplėšimą reikia net jei nepatyrėte sužalojimų ar nuostoliai nedideli – tai gali padėti sustabdyti nusikaltėlį ir apsaugoti kitus.
O besibaiminančius ilgų procesų D.Mackela nuramina: „Žmonės labai bijo formalumų, apklausų, tačiau tai tikrai ilgai neužtrunka“.
Populiariausia savigynos priemonė – dujų balionėlis
Nors savigynos kursai vis labiau populiarėja, D.Mackelos nuomone, retas kuris kursuose treniruotus įgūdžius panaudoja realioje situacijoje. „Kad žmogus įgytų įgūdžius, reikia tikrai žvėriškai daug darbo, kad atsirastų automatizmas, nes daug kas mokosi, bet stresinėje situacijoje to nepanaudoja.
Vienas iš patarimų: jeigu neturi profesionalių savigynos įgūdžių, nereikia stengtis per daug priešintis, nes tai gali išprovokuoti didesnį asmens smurtą prieš tave patį“, – dėstė pareigūnas. Pasak jo, geriausia savigynos priemonė – dujų purkštuvas.
Parduotuvės Ginklai.lt vadovas Valdas Sabonis savigynai taip pat rekomenduotų dujų balionėlį. Pasak parduotuvės vadovo, savigynos priemonių, kurias sulaukus pilnametystės galima įsigyti be leidimo, nėra daug – pasirinkti galima iš elektrošoko ir dujų balionėlio.
Vis dėlto elektrošoku sunkiau apsiginti nuo gyvūnų, jis reikalauja kontakto, todėl gali būti užpuoliko atimtas ir panaudotas priešingiems tikslams.
„Dujų balionėlis yra prieinamiausia, efektyviausia ir pigiausia priemonė. Kainuoja nuo 8 iki 30 eurų, o galiojimo laikas įprastai siekia 4 metus“, – patarė V.Sabonis.
Savigynos priemonės tobulėja, o specializuotų parduotuvių lentynose galite rasti net ir išmaniųjų dujų balionėlių. „Purškiant kaukia sirena, užpuolikui į akis blyksi stroboskopas, per aplikaciją gali pranešti apie įvykį artimiausiems kontaktams. Papurškus balionėliu pasirinktiems kontaktams suskamba telefonas ir praneša, kad jus užpuolė.
Jie gauna SMS žinutę su „Google Maps“ nuoroda, kurioje vietoje jūs esate. Kai kurie balionėliai turi nano dalelių, kuriomis pažymimas užpuolikas. Jis pats jų nemato, tačiau jos taip lengvai nenusiplauna, o pašvietus ultravioletiniais spinduliais ima švytėti. Jeigu jį sulaiko, yra lengva įrodyti, kad užpuolė būtent jis“, – pasakojo V.Sabonis.
Sumažėjęs nusikalstamumas – karantino pasekmė?
Nors tamsiais rudens ir žiemos vakarais vaikščioti nejauku, „greitiems“ nusikaltimams palankesnis šiltasis metų laikas. Pasak D.Mackelos, „vasarą patogu, kadangi kiek tų kišenėlių pas žmogų būna. Vasara daug palankesnė greitesniems nusikaltimams, ypač būdinga apiplėšinėti girtesnius asmenis“.
Pareigūno teigimu, žmonės būna labiau atsipalaidavę, o apsvaigę nuo alkoholio – nelabai adekvatūs, todėl juos apiplėšti vagišiams tampa labai nesudėtinga.
Vis dėlto, pareigūno teigimu, tamsa – plėšiko sąjungininkė. „Žiemą arba tamsiu paros metu gatvėse yra mažiau žmonių, kurių galėtum paprašyti pagalbos arba dėl kurių buvimo žmonės vengtų daryti nusikaltimą, tačiau žiema turi ir pliusų. Tie, kurie daro gatvės nusikaltimus, žino, kad žmonės būna apsivilkę pakankamai daug rūbų.
Nors tų momentinių plėšimų ir būna, vagys žino, kad juos labai sunku realizuoti, nes žmonės pinigus ar kitus vertingus daiktus nešasi giliau įsidėję“, – atskleidė D.Mackela.
Pasak V.Sabonio, būtent tamsiuoju metų laiku pastebimas ir didesnis susidomėjimas savigynos priemonėmis. „Vasarą jų mažiau nuperkama, turbūt dėl to, kad būna ilgiau šviesu, o ir nešiotis trumpais drabužiais apsirengus nelabai patogu. Rudenį ir žiemą nuperkama daugiau, nes temsta anksčiau, grįžta studentai“, – pasakojo jis.
Lietuvoje nusikalstamumo rodikliai nuosekliai mažėja jau keletą metų. Tokia pati tendencija pastebima ir šiais metais. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, nuo sausio iki rugpjūčio 2019 metais užregistruota ir ištirta 32225 nusikaltimai, o 2020 metais per tą patį laikotarpį – 32998.
Vis dėlto, pareigūno D. Mackelos teigimu, džiūgauti neverta: „Vienareikšmiškai tai yra karantino įtaka. Žmonės daugiau laiko buvo namuose, lygiai taip pat kaip ir įtariamieji.“
Nors žmonės karantino metu daugiau buvo namuose, V.Sabonio teigimu, savigynos priemonių pardavimai ženkliai išaugo ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
„Net gamyklos nespėjo gaminti. Gal dėl to, kad kai kurie žmonės buvo, sakykime, kultūringi, ir laikėsi karantino, o daugiau pastebimi buvo tie, kuriems nesvarbu, todėl jie kaip ir kėlė grėsmę. Emigrantų nemažai sugrįžo, kurie ne visi padorūs piliečiai. Daug kaimo gyventojų norėjo nusipirkti, nes pas juos situacija pablogėjo, kaip patys sakė“, – pasakojo V.Sabonis.
Nepaisant to, kad bendri rodikliai gerėja, pareigūno teigimu, plėšimų mažėjimo iš automobilių, gyvenamųjų namų ar sandėliukų pastebėti beveik neįmanoma, o vagys neretai netgi turi savo „specializacijas“.
„Vieni plėšia automobilius, kiti apgaudinėja žmones, treti galbūt užsiima didesniais nusikaltimais, bet yra tokių, kurie daro viską. Vagia, kas papuola. Ne paslaptis, kad narkotines medžiagas vartojantys žmonės iš principo serga. Problema yra ta, kad į dieną jiems reikia gana didelės pinigų sumos“, – atskleidė pareigūnas.
Jis pasakojo, kad narkotines medžiagas vartojančių žmonių yra nemažai, tačiau dauguma jų oficialiai niekur nedirba, todėl pinigų tenka prasimanyti kitais būdais.
