Stabdo neaiškios sąlygos
„Žmonės kiek sumišę. Šiuo metu stebime didelį norą keliauti ir užsilikusią baimę tai daryti. Manau, ta baimė labiau atliepia ne grėsmę susirgti, tačiau nežinią dėl taisyklių, kurios nuolat keičiasi.“, – sako I.Zokas.
Pasak jo, labiau keliauti nori jaunesnės visuomenės grupės. Ir, kas labai svarbu, jaunimas ne tik nori keliauti, bet karantino metu susitaupė tam pakankamai pinigų, nes jų leisti nelabai buvo kur.
„Yra noras, yra pinigai, dabar trūksta tik didesnio situacijos aiškumo ir tikrumo dėl ateities. Dabar nežinojimas ima viršų, kai ką nors reikia planuoti. Tačiau šiuo metu lūkesčius labai padidino prasidėjęs intensyvus skiepijimas, tad galimybė keliauti atrodo vis realesnė ir žmonės jau planuoja“, – sako I. Zokas.
„Spinter research“ vadovas atkreipia dėmesį, jog yra ir žmonių grupė, kuri pasisako prieš keliones ar net smerkia keliautojus, kaip galimus koronaviruso platintojus. Tačiau Lietuvoje, šalyje kurios ekonomika labai mažai priklauso nuo turizmo, šį žmonių masė nėra kritinė, kad darytų didesnę įtaką bendrai visuomenės nuomonei, sako I.Zokas.
Žmonių pasiryžimą keliauti rodo ir visuomenės nuomonės apklausos. Pagal „Citadele“ banko užsakymu kovo mėnesį atliktą tyrimą Baltijos šalyse, net 69 proc. lietuvių planuoja vasarą išvykti į užsienį. Šiuo požiūriu lietuviai situaciją vertina drąsiau nei latviai, kurių keliauti ruošiasi tik 56 proc., ar estai, kurių keliones planuoja 61 proc. Gali būti, kad tokias nuotaikas regione liudija skirtinga pandeminė situacija, kuri šiuo metu Lietuvoje yra geresnė, negu pas kaimynus.
Kodėl pasiduodame kelionių magijai
Honkongo politechnikos universiteto profesorius Sebastienas Filepas, tyrinėjantis psichologijos ir keliavimo poreikio ryšį, laikosi nuomonės, kad žmonėms būdinga savybė, kurią jis vadina „troškimu pabėgti“. Jo vertinimu, griežti žmonių judėjimo apribojimai per pandemiją, greičiausia, potraukį pabėgti tik sustiprino.
Juolab kad galimybė keliauti tampa patrauklia alternatyva padaryti pertrauką nuobodžioje kasdienybėje, nutraukiant įvykių rutiną ir monotoniją, kuri izoliacijos sąlygomis itin sustiprėja.
Apskritai dažnais atvejais kelionės siejamos su atostogomis, o poilsio planavimas ir atostogų laukimas tapatinamos su geromis emocijoms ir savijauta, leidžia atsipalaiduoti smegenims, sumažinti stresą. Tai galima paaiškinti fiziologija: žmogaus emocinė sistema veikia taip, kad pirmiausia ieškoma, kaip užsiimti maloniais dalykais ir vengti stresą keliančių situacijų.
Apmąstant būsimus įvykius smegenys projektuoja malonias galimas patirtis, todėl sukelia stipresnes emocijas nei, pavyzdžiui, prisiminimai apie jau įvykusius įvykius. Štai kodėl kelionės ar atostogų planavimas suteikia kur kas ryškesnių emocinių patirčių, nei pati kelionė.
