Toks reiškinys pastaraisiais metais palietė žmones visame pasaulyje. Kalbama apie miego sutrikimų gausėjimą nuo tada, kai ėmė plisti koronavirusas.
Didžiosios Britanijos Sautamptono universiteto atliktas tyrimas atskleidė, kad labai padaugėjo nemigos kamuojamų žmonių. Iki pandemijos miego sutrikimų turėjo vienas iš šešių britų, o dabar su jais susiduria vienas iš keturių.
Kinijoje nemigos rodiklis išaugo nuo 14,6 iki 20 procentų. Nerimą keliantys skaičiai užfiksuoti Italijoje ir Graikijoje – nemigą patiria apie 40 procentų apklaustųjų. Žodis „nemiga“ (angl. „insomnia“) „Google“ paieškos sistemoje pastaruoju metu tapo itin populiarus.
Pandemija vienus nuo kitų socialiai atitolino, neigiamai paveikė kasdienį ritmą, ištrynė ribą tarp darbo ir gyvenimo, o svarbiausia – pasėjo baimę dėl sveikatos ir netgi gyvybės.
Tokia kasdienybė turi neigiamų pasekmių. Viena jų – padažnėję miego sutrikimai, dėl kurių gali kilti ir didesnių sveikatos bei produktyvumo problemų. Tai žinodami medikai ieško naujų šios problemos sprendimo būdų.
Reikia stengtis gyvenimą grąžinti į ramesnę tėkmę. Pradėkime nuo to, kad gyventi kankinamam nemigos yra sunku. Nuolatinis negalėjimas užmigti, neišsimiegojimas, prasta miego kokybė gali padidinti nutukimo, depresijos, nerimo, širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto riziką, jau nekalbant apie negebėjimą susikaupti, klaidų darymą, sulėtėjusią reakciją, nestabilią nuotaiką.
Miego nepakanka, specialistų nuomone, jei miegama mažiau nei 7 valandas per naktį.
„Jei jus kankina nemiga, esate didelės kompanijos dalis. Nesijauskite vienišas – didelė dalis pasaulio pastaruoju metu taip pat nemiega. Tai – pandemijos pasekmė“, – teigė psichiatras ir neurologas Stevenas Altchuleris, dirbantis vienoje didžiausių JAV medicinos tyrimų organizacijų – Mayo klinikoje.
Nemigai atsirasti turėjo įtakos nemažai veiksnių. Pakitus daugumos kasdienei rutinai ir aplinkai sutriko paros ritmas. Anksčiau būdavo taip: išgirdę žadintuvą atsikeldavome, vykdavome į darbą, pietaudavome, susitikdavome su kolegomis, grįždavome namo, pailsėdavome, eidavome miegoti.
Neuropsichologijoje besispecializuojanti psichiatrė Angela Drake iš Kalifornijos universiteto (JAV) kaip sudedamąją nemigos priežastį mini nuotolinį darbą.
„Nutrūko mūsų reguliarus ryšys su išoriniu pasauliu ir dėl to sutriko vidinis organizmo laikrodis. Smegenys buvo įpratusios dirbti tokiomis sąlygomis: darbo vietoje – dirbi, namuose – ilsiesi. Ėmėme mažiau mankštintis, judėti, mažiau gauname natūralios šviesos – tai svarbūs gero miego komponentai“, – aiškino A.Drake.
Nuotolinį darbą kritikavo ir psichiatras bei neurologas S.Altchuleris, nes toks gyvenimo būdas ištrynė ribą tarp darbo ir poilsio, o tokiomis sąlygomis žmonės linkę dirbti ilgiau, kartais net iki vėlaus vakaro nesugebėdami nusistatyti aiškių ribų.
Taip pat buvome atskirti nuo artimųjų bei draugų, dalies laisvalaikio pomėgių – praradome labai svarbų geros savijautos, atsipalaidavimo šaltinį.
Daliai pacientų miego sutrikimai nebuvo gydomi ir tapo ilgalaikiai, nes gydymo įstaigose dėl pandemijos buvo ribojamas žmonių srautas, susitikimai nukeliami, sumažėjo gydytojų, nes dalis jų buvo priversti koncentruotis į COVID-19 pacientus.
Reikėtų paminėti, kad nemiga pastaraisiais metais smogė ir sveikatos priežiūros darbuotojams. Otavos universitete (Kanada) buvo išanalizuota daugiau nei 50 pasaulinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 190 tūkstančių respondentų, ir išsiaiškinta, kad tarp medikų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų nemiga, lyginant su situacija prieš pandemiją, išaugo beveik 24 procentais.
Problema pripažinta, tad reikia jos imtis. Svarbu ieškoti pagalbos kuo greičiau, kol trumpalaikė streso sukelta nemiga netapo lėtiniu miego sutrikimu, kurį panaikinti nėra greito būdo.
Būtent pandemija pastaruoju metu nulėmė pasiekimus miego sutrikimų gydymo srityje. Gydytojas S.Altchuleris pirmiausia pabrėžia virtualios medicinos ir virtualių vizitų pas specialistus išplitimą – tai leidžia net nevykstant į gydymo įstaigą gauti pagalbą. Tyrimai parodė, kad ši pagalba lygiai tokia pat efektyvi kaip ir su gydytoju bendraujant gyvai.
Populiariausias būdas gydyti nemigą yra kognityvinė elgesio terapija. Ji taikoma siekiant išmokyti valdyti stresą, susidoroti su neigiamomis mintimis, kurios užplūsta prieš miegą, pagerinti miego higieną, pavyzdžiui, atsisakant rūkymo ar gėrimo prieš einant miegoti, ir treniruoti smegenis lovą susieti tik su miegu.
„Tai turėtų būti pati svarbiausia taisyklė – jums jokiu būdu negalima neštis kompiuterio į lovą. Nesvarbu, kad tai labai patogu, smegenys lovą ima tapatinti su darbo vieta. Be to, ribokite žinių srautą prieš miegą, nenaudokite išmaniojo telefono kaip žadintuvo“, – patarė psichiatrė A.Drake.
Parengė Vykintė Budrytė
