Netikėti dideli pinigai gali „nukristi iš dangaus“ ne tik gavus laimingą loterijos bilietą – gali pavykti verslo sandoris, galima labai sėkmingai investuoti, paveldėti didelę sumą pinigų ar gauti jų dovanų (pvz., iš laimėjusių loterijoje tėvų). Visais šiais atvejais didelis džiaugsmas gali aptemdyti blaivų protą ir lemti daug finansinių klaidų, kurios ne tik gali stipriai sumažinti gautą turtą, bet ir pabloginti esamą finansinę situaciją.
Kokie pavojai laukia staigiai praturtėjusių ir, kaip išvengti gauto turto iššvaistymo?
Dažnai pamirštama, kad turtas nėra tikslas, turtas yra priemonė. Tačiau kiekvienas valdomas turtas reikalauja ūkiškumo ir strategijos – ką jis gali suteikti asmeniškai jo valdytojui trumpuoju ir ilguoju periodu bei kokiomis priemonėmis gali maksimaliai padidinti savo vertę. Netikėtai gavus daug pinigų, euforiją lydi ir nerimas – ką su šiuo turtu daryti?
Štai keli svarbiausi pavojai, kurie tyko staiga praturtėjus, bei, ką reikėtų padaryti, kad netikėtai atsiradę pinigai taip pat netikėtai nedingtų, o generuotų grąžą ir teiktų džiaugsmą ilgus metus.
Baimė. Natūralu, kad įgijus daug turto, tampa neramu, kad kažkas apvogs, apgaus ir išvilios pinigus. Baimė gali sukaustyti, net sukelti paniką, o kartu – paskatinti lengviau pasitikėti įvairiausiais staiga atsiradusiais „pagalbininkais“ ir „žinovais“, kurie ne visada paiso turtą gavusiojo interesų. Taip lengvai gauti pinigai netikėtai lengvai pasibaigia. Baimės priešnuodis – žinios ir apgalvota galimų turto valdymo patarėjų paieška: svarbu domėtis ir ieškoti, kas tuo profesionaliai užsiima, tikrinti informaciją visuose įmanomuose šaltiniuose ir, tik įsitikinus būsimo patarėjo patikimumu, vadovautis jo patarimais. Lietuvoje apie legalius turto valdymo profesionalus galima sužinoti Lietuvos banko svetainėje.
Įpročiai. Žmonės yra įpratę sprendimus daryti įprastų pajamų rėmuose ir netikėtas praturtėjimas juos išmuša iš vėžių. Pvz., jeigu iki tol sprendimai buvo daromi tūkstančio eurų ribose, sąskaitą papildžius milijonu, jį gavusiam žmogui tai gali būti tokia neįprasta situacija, kad jis beveik visą savo laiką skirs kelių tūkstančių vertės sprendimo minusams ir pliusams apgalvoti. Visiškai ignoruodamas milijono vertės klausimus, nes tai – jam nepažįstama teritorija. Kaip ir baimės atveju, derėtų pasikonsultuoti su specialistais, kurie iš patirties gebės įžvelgti ir pasiūlyti daug daugiau turto įdarbinimo galimybių.
Giminės/artimieji/draugai. Kad ir kaip mylėtume mus supančius žmones, tokiose situacijose jie net ir nenorėdami gali pakenkti. Negi gaila pinigais pasidalinti, padėti pusbrolio verslui, prisidėti prie artimojo buto ir automobilio sandorio ar finansuoti norimus draugo mokslus prestižiniame universitete? Taip pinigai gali būti greitai išdalinami be aiškių principų ir taisyklių, ir užprogramuoti konfliktus. Jeigu artimuosius spaudžia sunkumai – sušlubavusi sveikata ar rimtos, ne dėl jų aplaidumo atsiradusios, finansinės bėdos – padėti galima, tačiau kitais atvejais reikia nepasiduoti spaudimui ir gautus pinigus sėkmingai įdarbinti, kad jie teiktų ilgalaikių pajamų.
Atsipalaidavimas. Jis ateina vėliau, tačiau yra dar pavojingesnis už pirmus tris pavojus. Iki staigaus praturtėjimo sunkiai dirbus ir taupius, dažnai kyla noras leisti sau viską – keliauti, įsigyti prabangaus turto ar ne pirmo būtinumo daiktų ir gyventi negalvojant apie ateitį. Visgi, kad ir kaip neribotai skamba keli ar keliolika milijonų, tai yra ribota suma ir, neplanuojant išlaidų bei neturint aiškaus apibrėžto biudžeto, geras gyvenimas gali virsti į beribį švaistymą ir baigtis skolomis ar net bankrotu. Dažniausia priežastis, kodėl staigiai praturtėję staigiai bankrutuoja – biudžeto neturėjimas ir gyvenimas įsivaizduojant, kad egzistuoja bedugnė sąskaita. Žinant, kiek kas mėnesį ar metus kainuos norimi patogumai, turtą galima investuoti taip, kad jis ne tik generuotų papildomą grąžą, bet ir užtikrintų tam tikrą finansinę drausmę kasdienėms išlaidoms.
„Valgyti prašančio“ turto įsigijimas – geriausiai užsimaskavęs pavojus. Dažnai gali atrodyti, kad, pvz., įsigyjant atostogų vilą populiariame kurorte arba prabangų senovinį automobilį, elgiamasi išmintingai, nes taip investuojama, tačiau geriau paskaičiavus išaiškėja, kad tokia investicija reikalauja nuolatinio išlaikymo (tai yra, dar daugiau pinigų), arba „suvalgo“ daug laiko ją administruojant ir neneša didesnės finansinės grąžos. Protingas žingsnis – įsigyti „valgyti duodančio“ turto – tokio, kurio turėjimas ne reikalautų papildomų investicijų, o kasmet neštų finansinę ir emocinę grąžą.
Gyvenimas šia diena. Visi esame nusipelnę gyventi geriau, todėl, atsiradus progai, dažnai pinigus leidžiame arba nesusimąstydami apie rytojų, arba galvodami tik apie kelis ateinančius metus. Išmintingas sprendimas – ir ne tik netikėtai gavus didelę pinigų sumą – apsaugoti savo turtą. Jeigu iki šiol neturėjote testamento, dabar puikus metas juo pasirūpinti. Taip pat derėtų pasidomėti mokesčių įstatymais, kad po to netektų susimokėti netikėtų didelių mokesčių už įsigytą prabangų turtą ar dovanotus artimiesiems pinigus. Geras finansų patarėjas, kuriam šios mokesčių džiunglės nesvetimos, galėtų tinkamai patarti bei „užauginti“ turtą ateities kartoms.
Kai visi pavojai eliminuojami, o turtas bei pinigų srautai protingai paskirstomi ir įdarbinami, galima pagalvoti ir apie mėgstamą veiklą bei hobį – gal jis netgi galėtų pakeisti dabartinį užsiėmimą. Tačiau visų pirma, po nuostabios žinios apie pasikeisiantį gyvenimą, rekomenduočiau susiplanuoti atostogas su daug laisvo laiko, kad būtų galima apgalvoti, ką iš tiesų norisi nuveikti su visais gautais pinigais. Ir tik tada, nusiraminus ir šviesia galva, galima ieškoti profesionalų, kurie šią pagautą laimės paukštę padės išlaikyti ir puoselėti.
Komentuoja finansų patarėjo įmonės „Gerovės valdymas“ partneris, gerovės valdytojas Vilius Oškeliūnas
