1. Atleto etapas.
Šis etapas – pats vaikiškiausias iš visų, jam būdingas egoizmas ir narcisizmas. Kaip ir vaikui, šį etapą išgyvenančiam žmogui atrodo, kad visas pasaulis sukasi aplink jį. Jis nesureikšmina aplinkinių patiriamų sunkumų ir apskritai nelabai domisi artimųjų išgyvenimais.
Toks žmogus daug galvoja apie savo išvaizdą ir kūno sudėjimą. Nors jis turi narcisistinių bruožų, tuo pačiu yra labai savikritiškas, linkęs savimi abejoti. Jis dažnai galvoja, ar tinkamai atrodo ir ar neįvėlė kažkokios klaidos, už kurią aplinkiniai gali supykti.
Daugelis žmonių šį etapą išgyvena dar paauglystėje, bet kai kurie jame įstringa daug ilgesniam laikui (ypač tai būdinga tiems, kurie augo narcisistiškose šeimose).
2. Kovos etapas.
Žmogus šį etapą pasiekia, jau išgyvenęs atleto etapą. Jis jau ganėtinai brandus ir atsakingas, šio to išmokęs iš savo ankstesnių klaidų. Jis stengiasi taikyti įgytas žinias, rūpintis savo ir savo artimųjų gerove.
Šiam etapui būdingos ambicijos ir noras save realizuoti. Dėl savo sėkmės ir tikslų žmogui kartais prireikia ir pakovoti už save ir už tai, kas jam brangu (dėl to šis etapas ir vadinasi kovos).
Taip pat dabar vis aiškiau suvokiami tolesnio gyvenimo tikslai, ir žmogus žino, dėl ko verta stengtis toliau.
3. Atsakingasis etapas.
Tai etapas, kai žmogus jau tikrai yra suaugusi ir brandi asmenybė. Jis turi daug atsakomybių ir suvokia, kad su visomis jomis sėkmingai susidoroti nelengva, bet visgi kantriai stengiasi tą daryti.
Tai būtent tas metas, kai geriausia susilaukti vaikų ir juos auginti. Žmogus jau moka tinkamai pasirūpinti savimi ir aplinkiniais, ir gebės tinkamai pasirūpinti tais, kam reikia daugiausia rūpesčio.
Taip pat dabar tinka apmąstyti nuveiktus darbus, pasiekimus ir nuspręsti, ko dar gyvenime norisi pasiekti – jėgų ir gebėjimų naujiems iššūkiams įveikti tikrai netrūksta.
4. Dvasingumo etapas.
Tai jau laikoma paskutiniu asmenybės raidos etapu, kuriam būdingos dvasinės vertybės. Žmogus jau supranta, kad gyvenime svarbu pasirūpinti ne tik savimi ir materialiais dalykais. Žinoma, ir jam gali rūpėti pinigai, asmeniniai santykiai ir graži išvaizda, tačiau jam labiau negu kada nors anksčiau rūpi ir visuomenės gerovė.
Šiuo gyvenimu etapu žmogus daug mąsto apie dvasinius dalykus, visatą, tai, kas laukia po mirties, ir paprastai atranda jį tenkinančius atsakymus. Jis suvokia, kas jam gyvenime svarbiausia, ir jokie trikdžiai jo neišmuša iš pasirinkto kelio.
Tokiam žmogui norisi ir padėti tiems, kam dabar sunku. Jis aplinkiniams dovanoja šilumą ir meilę, nors nieko nesitiki gauti mainais.
