Kodėl apie senatvę reikėtų kalbėtis be baimės, kokių mitų atsisakyti ir kodėl artimojo reakcija, paklausus jo apie pasiruošimą senatvei ar jos leidimą senelių namuose, gali nustebinti?
Amžėjimas – natūralus procesas
Psichologė G. Dovydaitytė-Vaisova terminą „senatvė“ siūlo keisti „amžėjimu“, kuris iš tiesų vyksta visą gyvenimą nuo pat gimimo, tik šiuolaikiniame pasaulyje apie jį kalbama palyginti vėlai, kaip ir apie mirtį, tarsi ši neegzistuotų.
Specialistė patvirtina: tiems, kam itin svarbi išvaizda, lygi oda ar tobulos kūno formos, aukštos pareigos darbe ar materialūs daiktai, priimti amžėjimą gali būti kur kas sunkiau. Tie, kurie labiausiai vertina santykį su artimais žmonėmis, su gyvenimo pokyčiais, dažniausiai, susitaiko lengviau – jų amžėjimą galima pavadinti sėkmingu.
Vyresnio amžiaus tėvai – ta karta, kuri daug dirbo, ir jie tikrai supranta savo vaikų užimtumą. Retas kuris tikisi, kad bus prižiūrimas namuose, kad artimieji atsisakys darbo ir visą laiką skirs jiems.
Modelis, kuomet šeima gyvena kaime, viename name auga kelios kartos, o daugiausia laiko praleidžiama būtent namuose, pasikeitė. Visuomenė vis labiau pasitiki specialistais, kurie, pirmiausia, rūpinasi jų vaikais, o atėjus laikui – ir garbingo amžiaus tėvais ar seneliais.
Pataria neatidėlioti problemos sprendimo
Kalbėti apie gyvenimą globos namuose pašnekovė pataria kuo anksčiau, vos tik pastebėjus pirmuosius požymius, kad tėvams vis sunkiau pasirūpinti savo baziniais poreikiais, pavyzdžiui, higiena, maisto gamyba, sudėtingėja jų sveikatos būklė, atsiranda atminties ar orientacijos aplinkoje sutrikimų. Neturėtumėte atidėlioti ir laukti, kol gyventi vienam taps nesaugu ir reikės nuolatinės priežiūros.
„Kalbant apie tėvų ar senelių amžėjimą, svarbu įsivertinti savo fizines ir psichologines galimybes. Kiek galėsite tinkamai pasirūpinti savo artimuoju. Neretai pasirenkant globos namus vis dar jaučiama kaltė ar gėda, bet nesirinkdami šio varianto gali nukentėti visi. Tėvus prižiūrintys vaikai dažnu atveju perdega: jie dirba, rūpinasi savo vaikais ir dar prižiūri savo senstančius ar sergančius tėvus – tai tampa didžiuliu psichologiniu iššūkiu“, – atkreipė dėmesį G. Dovydaitytė-Vaisova.
Psichologė pataria savęs paklausti, kas geriau – ar tai, kad jausiu nuolatinę įtampą, galbūt, prarasiu darbą, mano dėmesio trūks vaikams, sutuoktiniui, nebeturėsiu laiko laisvalaikiui, kol ateis metas, kuomet psichologo ar psichiatro pagalbos prireiks man pačiam. Ar geriau, jei mano artimuoju bus pasirūpinta tinkamai, o mes, nors ir matysimės rečiau, kokybiškai leisime laiką drauge. Tam, kad būtų galima rūpintis kitu, labai svarbu pačiam jaustis pailsėjusiam ir stipriam.
Pašnekovė, remdamasi savo patirtimi, priduria, kad dažnai senyvo amžiaus žmones prižiūrintys artimieji gyvena lydimi kaltės jausmo dėl nepakankamo dėmesio visiems namiškiams, nors iš tiesų daro viską, ką gali.
Kalbėti – be užuolankų
Kalbėtis apie senatvę globos namuose vis dar sunku, ypač susiduriant su pasenusiais stereotipais, kad tėvais privalu rūpintis, nes jie užaugino vaikus. Neretai pasiryžę šiam pokalbiui jį vis atidėlioja, ieško tinkamo laiko, kuria scenarijus, kaip jis atrodys.
Psichologė pataria nebandyti atspėti artimojo reakcijos, nes ji gali būti visai kitokia nei tikėtasi: svarbu kalbėti paprastais, žmogui suprantamais žodžiais, nebandyti išsisukinėti ar švelninti padėties. Antraip, artimasis gali pasijusti išduotas ir apgautas.
„Žinoma, reikia nusiteikti ir tam, kad nors labai stengsimės neįskaudinti kito žmogaus, taip gali nutikti. Tokiu atveju svarbu priimti kito žmogaus jausmus, nesistengti kažkaip „nujautrinti“, kad išvengtume liūdesio, pasakyti, kad aš ir toliau su tavimi bendrausiu, lankysiu, skambinsiu ar kitais būdais rodysiu savo meilę“, – patarė psichologė.
Svarbu pokalbį inicijuoti kuo anksčiau, kad visi turėtų laiko psichologiškai tam nusiteikti ir pasiruošti.
Atranda mėgstamų veiklų
Daugėja senjorų, kurie nori ir patys prašosi gyventi globos namuose, ir tam turi įvairių priežasčių: nori, kad jais rūpintųsi patyrę specialistai, nenori jaustis vieniši, nori jų poreikiams ir sveikatos būklei pritaikytos aplinkos bei veiklų, kurios patinka vyresnio amžiaus žmonėms.
Dabar senjorai gali rinktis, kuriuose namuose nori gyventi, nepriklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje yra pageidaujami globos namai. Pastaruoju metu steigiama vis daugiau privačių globos namų, vieni tokių rudenį duris planuoja atverti Vievyje, tad ir pačių pasirinkimo galimybių daugėja.
„Vaikai, išgirdę artimojo norą senatvę praleisti globos namuose, turėtų atsakyti sau į klausimą, kaip jie jaučiasi sužinoję tokią tėvų valią, kiek jų nuomonei įtakos turi gajūs stereotipai. Senjorui ne mažiau svarbu ruoštis pokyčiams, nors iš tiesų, jiems įvykus, gyvenimas tęsiasi toliau.
Yra nemažai vyresnio amžiaus žmonių, kurie gyvendami globos namuose atranda naujus hobius ar net rašo autobiografines knygas ir taip įprasmina savo laiką“, – kalbėjo G. Dovydaitytė-Vaisova.
