Apie tai kalbama puse lūpų, tačiau dauguma su tuo yra susidūrę. 75 proc. žmonių bent kartą buvo neištikimi savo partneriui darbo vakarėlyje apsvaigę nuo alkoholio – tai paaiškėjo portalui „LiveCareer“ apklausus 1100 dirbančiųjų.

Porų ir skyrybų psichologas Mykolas Truncė sako, kad toks elgesys nėra netikėtas. Darbe dažnas pajaučia slaptus romantiškus jausmus kolegai, o padauginus alkoholio tie jausmai gali išsilieti.

Amerikoje atlikto Nacionalinio seksualinio elgesio ir gyvenimo būdo tyrimo duomenimis, 50 proc. neištikimybės atvejų alkoholis buvo pagrindinis veiksnys. Kadangi alkoholis vienodai veikia žmones visose Žemės rutulio pusėse, veikiausiai panaši statistika būtų ir Lietuvoje.

Maža to, apsvaigus per darbo balių be neištikimybės tyko ir kiti pavojai: atpalaiduotas liežuvis gali lengviau įžeisti, gali kilti noras suvedinėti su kolegomis senas sąskaitas ar net išrėžti viršininkui, ką iš tiesų apie jį manote.

Ką daryti, kad šventinis vakarėlis netaptų tragedija, neužtrauktų gėdos ir nepaskatintų neištikimybės? Apie tai kalbamės su psichologu M. Trunce.

– Pasirodo, neištikimybė su kolega nėra toks jau retas reiškinys. Kodėl žmonės ieško slaptos meilės tarp kolegų?

[[ge:lrytas:lrytas:29542040]][[ge:lrytas:lrytas:29559725]]

– Daugybė žmonių negali sukurti darnių santykių poroje, nes nėra išsigydę savo gyvenimo traumų: atstūmimo, nereikalingumo jausmo, pažeistos savivertės, kaltės, nepasitikėjimo, patirtų nuoskaudų. Jie nemoka bendrauti taikiai, spręsti konfliktų abipusio laimėjimo būdu, pasiekti abipusio seksualinio pasitenkinimo, susitarti dėl vaikų užimtumo ir ugdymo, namų priežiūros, pajamų ir turto valdymo, bendro gyvenimo principų.

Tik laiko klausimas, kada tokios poros santykiai suprastės ir jie pradės konfliktuoti, įžeidinėti, kaltinti, menkinti vienas kitą. To rezultatas – skyrybos. Apie 60 proc. porų, pragyvenę kartu apie 4–8 metus, sukonfliktuoja apie 1000 kartų per metus.

Jausdamiesi blogai santykiuose, sutuoktiniai pradeda ieškoti paguodos. Dažniausiai tokią paguodą randa tarp priešingos lyties bendradarbių. Pradeda kalbėtis, vienas kitą supranta, užjaučia, palaiko...

– Artėja šventės, o su jomis ir šventiniai vakarėliai. Per juos dažnai vartojamas alkoholis, kolegos „pasileidžia plaukus“, o kitą rytą neretai galima išgirsti pikantiškų istorijų. Ar neatsakingas elgesys darbo vakarėlių metu būdingas daugeliui žmonių? Kuo jis pasireiškia?

– Nė vienas nesame idealus. Sukurti šventinį renginį, kuriame kolegos „pasileidžia plaukus“ ir pridaro gėdos sau ar įžeidžia kitus, visiškai nekuria šventinės nuotaikos. Priešingai – tiek tie, kurie „priskaldo malkų“, tiek visa tai stebėję pasilieka su kartėlio jausmu po tokių „šventinių vakarėlių“.

Už tokius įvykius vakarėlių metu atsakomybę turi prisiimti vadovai. Tai jie sukūrė tokią situaciją, tokias aplinkybes, kuriose darbuotojai „priskaldė malkų“ ir šventę pavertė tragedija.

– Kokios problemos, pasekmės gali laukti, jei per darbo šventę per daug atsipalaiduojama?

– Alkoholio poveikis „nuima stabdžius“. Ne veltui sakoma: „Ką blaivas pagalvoji, tą girtas pasakai ar padarai“. Na, o po to – gailiesi. Kadangi darbuotojai darbe sąveikauja vienas su kitu, ir dažniausiai tai nevyksta sklandžiai, atsiranda trintis.

Alkoholiui nuėmus stabdžius gali kilti noras aiškintis santykius, konfliktuoti, gali prasiveržti pyktis, agresyvumas. Jei nei vienas nenori nusileisti, gali net kilti muštynės. O taip pat žmogų gali „prispausti“ seksui ir jis gali tam pasiduoti.

– Kaip reikėtų elgtis, kad kitą rytą nebūtų gėda pažiūrėti kolegoms (o gal net savo partneriui) į akis?

– Visų pirma, reikėtų suprasti, kad visi esame skirtingi. Todėl čia labai padėtų tolerancija – kitų žmonių priėmimas tokių, kokie jie yra. Taip pat vertėtų nevartoti alkoholio. Vengti konfliktų. Čia gali padėti visų Rytų kovos menų pagrindinis principas, kuris sako: „Kiekviena išvengta kova yra laimėta kova“

– Ne toks jau retas atvejis, kai partnerį turintys žmonės darbe simpatizuoja kolegai. Gal tai – normalus ir nekaltas reiškinys? Ar grėsmė santykiams?

– Lietuvoje kasmet išsiskiria apie 10 tūkst. porų. Nuo santykių pradžios, kol dar buvo „medaus statinėje“ ir viskas klojosi sklandžiai, iki skyrybų praeina vidutiniškai 12 santuokos metų.

Taigi, jei pora jau gyvena kartu ir auginą vaiką ar net du, jų santykiai yra suprastėję. Jie prieštarauja vienas kitam, konfliktuoja, bando įrodyti savo tiesas, tad vienas ar abu gali jaustis nesuprasti, neįvertinti, atstumti ir nereikalingi. Dėl to atsiranda noras surasti kitas „ausis“, kurios supranta, išklauso, palaiko, nuramina, atjaučia ir užjaučia.

Jei toks bendravimas yra pažengęs ir vienas kitam patinka, tai per šventinius vakarėlius, pavartoję alkoholio ir „nuėmę stabdžius“, gali suartėti seksualiai per „greituką“. Tai tik dar labiau sukomplikuoja šeimynines problemas. Darbiniai romanai – gana dažnas reiškinys. Dažna pora, kuri konsultuojasi pas mane, yra susipažinę darbe.

[[ge:lrytas:lrytas:29561064]]

– Kaip elgtis su darbinėmis simpatijomis, kad tai nekeltų problemų namuose ir darbe?

– Vieni žmonės mums labiau patinka, kiti – mažiau. Vieniems mes jaučiame simpatiją, kitiems galime jausti antipatiją. Jei darbe yra „simpatija“, tai tokių santykių nereikėtų eskaluoti, gilinti. Reikėtų palikti tai kaip darbinių santykių sritį ir susitelkti į tai, kaip pagerinti santykius su savo žmona – vaikų mama ar vyru – vaikų tėvu. Tai yra svarbiausia.

Jei organizacijoje yra vadovaujamasi aukštomis vertybėmis ir jei įsiliepsnojo tarnybinis romanas, tai vadovai turėtų pasiūlyti vienam ar abiem išeiti iš įmonės.

– Kaip „reabilituoti“ savo įvaizdį, jei darbo vakarėlyje žmogus per daug atsipalaidavo ir prisidarė gėdos?

– Jei jau taip atsitiko, kad „priskaldėte malkų“, reikėtų viešai atsiprašyti tų darbuotojų, kuriuos įžeidėte, įskaudinote ar kitaip negerai su jais pasielgėte. Na, o tada reikėtų kreiptis į psichologą, kad padėtų patobulėti taip, kad ateityje tokie atvejai nepasikartotų.

Kartais žmonės naiviai tiki, kad taip daugiau nebesielgs, tačiau tai – tik iliuzija. Toks elgesys yra pasekmė. Jei nepašalinsi priežasčių, sukėlusių šį elgesį, jis neišnyks.

– Ką darbdaviai galėtų padaryti, kad darbo šventės suartintų kolegas, tačiau nevirstų bakhanalijomis, po kurių visiems šiek tiek nejauku kitą dieną sveikintis?

– Tokių renginių tikslas – ne sukurti situacijų, kuriose darbuotojai „prisiskaldytų malkų“, ne išardyti darbuotojų šeimas, o sutelkti kolektyvą į komandą. Reikėtų su kolektyvu sutarti dėl bendro tikslo, bendro priešo ir vertybių, kuriomis darbuotojai vadovausis dirbdami. Reikėtų darbo šventės iniciatoriams aptarti ir paskelbti visiems tokio renginio tikslus, elgesio standartus, taisykles.

Geriausia būtų vengti alkoholio. Taip pat neorganizuoti pirčių, kubilų (veiklų, kuriose žmonės vaikšto apsinuoginę). Neturėtų būti atsipalaidavimo nuotaikos. Darbuotojų atsipalaidavimui geriau padovanoti savaitgalius poilsio namuose su antra puse. Vertėtų vengti nakvynių ir organizuoti tokius renginius su antromis pusėmis. Nesukurti tokių aplinkybių ir situacijų, kuriose darbuotojai galėtų „paslysti“.

„Paslydimo“ atvejai tikrai netelkia kolektyvo į komandą ir tikrai nesukuria šventės! Berods skandinavai skiria į aukštas vadovaujančias pareigas tik tą darbuotoją, kuris turi sukūręs tvirtą šeimą.

Porų psichologas įspėja: girti šventiniai darbo baliai gali baigtis taip, kad po to gailėsitės