Dažnai mus sustabdo galimų pasekmių baimė. Jeigu pasakysiu bosui, kad jis elgiasi neteisingai, tikrai negausiu paaukštinimo. O jeigu sureaguosiu prie vaišių stalo, manęs daugiau nepakvies į svečius. Niekas nesiekia sau apsunkinti gyvenimo.
Kita ne mažiau svari priežastis, kodėl nesureaguojame į grubius komentarus – nesame įsitikinę, ar teisingai suprantame situaciją. Ar tai buvo nevykęs pokštas, ar grubus komentaras? Ar tai smulkus ginčas, akimirka, išsprūdusi iš kontrolės, ar smurto apraiška? Mes nenorime pasirodyti kvaili ar pernelyg pažeidžiami, todėl retai giname save ar kitus neapibrėžtomis aplinkybėmis.
Sociologai ne kartą patvirtino, kad vienareikšmėse situacijose mes reaguojame aktyviau. Viename tyrime mokslininkai palygino neapibrėžtus ir apibrėžtus signalus, kad reikia pagalbos. Pirmuoju atveju eksperimento dalyviai gretimame kambaryje girdėjo garsų triukšmą, antruoju jį lydėjo vaitojimas iš skausmo. Pastarojoje situacijoje žmonės daug dažniau skubėjo į pagalbą.
Aktyvių veiksmų nebuvimas neapibrėžtose situacijose iš dalies susijęs su nerimu, kad aplinkiniai mus pasmerks. Natūrali žmogaus reakcija susidūrus su neapibrėžta situacija – stebėti aplinkinių reakciją. Bet problema ta, kad niekas nenori pirmas veltis į konfliktą, todėl visi laukiame, kad tą padarytų kas nors kitas. Deja, kai taip klostosi įvykiai, grubus elgesys lieka nenubaustas ir kartojasi vėl.
Bet yra ir gera žinia: keletas paprastų metodų padės išmokti apginti save ir kitus konfliktinėse situacijose.
Kaip teisingai reaguoti į grubumą
1. Savo poziciją išreikškite aiškiai ir trumpai
Tai leis nenusiristi iki moralų skaitymo ar kito žmogaus žeminimo. Šiuo atveju užduotis – pastebėti, kad tai, kas vyksta, neteisinga tiek agresoriui, tiek stebėtojams.
Viename tyrime autoriai nagrinėjo reakcijas į homofobiškus komentarus darbo kolektyve. Paaiškėjo, kad pačios efektyviausios buvo ramios ir tiesmuko replikos, pavyzdžiui, „Ei, tai taip nekieta!“
Tokį būdą galima panaudoti praktiškai bet kokioje situacijoje. Atviras nepritarimas rodo agresoriui, kad jo elgesys neleistinas, o tai pirmas žingsnis link sveikų socialinių normų sukūrimo.
2. Reaguokite į nemalonią repliką kaip į sarkazmą
Kartais tai nuginkluoja pašnekovą. Tarkime, jūsų kolega pasako seksistinį komentarą, pavyzdžiui, „Moteris negali būti gera vadove“. Į tai galima atsakyti taip: „Aš žinau, kad bandai pajuokauti. Nors, įsivaizduoji, yra žmonių, kurie iš tiesų galvoja, kad moterys pernelyg emocingos, kad užimtų aukštas pareigas!“
Tokia reakcija parodys, kad jūs nesutinkate su komentaru, bet neįžeis kito žmogaus.
3. Paaiškinkite diskomfortą per asmeninę patirtį
Tam tiks faktai iš jūsų gyvenimo. Pavyzdžiui, jeigu jums nemalonus koks nors pokalbis apie religiją, galima atsakyti: „Aš tikintis žmogus, ir man nesinorėtų to girdėti“. Taip jūs parodysite pašnekovui, kad jo replikos netinkamos, bet nepereisite į asmeniškumus.
4. Reguliariai bandykite skirtingas taktikas
Išnagrinėti visas įmanomas technikas nepakanka, jas būtina taikyti gyvenime. Tai padės įveikti pasimetimą, sustiprinti pasitikėjimą savimi ir konfliktų metu elgtis natūraliai.
5. Ieškokite bendraminčių
Pasak sociologų, mes kur kas dažniau esame pasirengę mesti iššūkį socialinėms normoms, net patys rizikuodami, jeigu esame ne vieni. Pokyčiai labai dažnai prasideda nuo vieno ar keleto žmonių. Žmonės mato jų drąsą ir jungiasi prie jų. Būtent todėl mums lengviau ginti save ir kitus, kai šalia jaučiame tvirtą artimo žmogaus petį.
6. Įsivaizduokite save kito vietoje
Ryžtis duoti atkirtį grubiai besielgiantiems daug lengviau, jeigu įsivaizduoji save žmogaus, iš kurio tyčiojamasi, vietoje. Kai kurie iš mūsų iš prigimties empatiški. Jeigu tokie nesate, stenkitės savyje treniruoti šią savybę. Juk jeigu jūs patys taptumėte pajuokų ar fizinės prievartos objektu, argi nenorėtumėte, kad jus kas nors palaikytų? Pabandykite tapti tokiu žmogumi kitiems.
