Sunki liga neturi palaužti sielos – emocinė pagalba moterims pasiekiama ranka

Psichologinė būklė sergant grėsminga liga gali būti labai trapi, tad siekiant padėti moterims įveikti krizes ir nepalūžti, sveikatos priežiūros tinklas „Antėja“ kartu su „Pagalbos moterims linija“ ragina nebijoti kreiptis pagalbos.

Atsakas į sunkios ligos diagnozę

Sužinojus sunkios ligos diagnozę, pirminė reakcija dažnai būna neigimas ir negalėjimas patikėti, kad šis sunkumas kelia realų pavojų. Anot „Antėja“ gydytojos psichiatrės psichoterapeutės Gretos Domantaitės, kartu su grėsminga liga neretai pasireiškia ir pyktis bei nerimas – pacientai tarsi bando suprasti, kodėl jiems kliuvo toks išbandymas.

„Kartu su visu spektru neigiamų jausmų, diagnozę išgirdęs žmonės susiduria su ateities baime. Jiems natūraliai kyla abejonės ir klausimai, kaip pasikeis gyvenimas, ar vargins skausmai, kaip liga paveiks artimuosius, ar pavyks susimokėti už gydymo išlaidas. Kadangi viskas tarsi slysta žmogui iš rankų, atsiranda bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmai, įsivaizduojami galimi scenarijai, netgi laidotuvių scenos ar artimųjų gyvenimas žmogui mirus“, – pasakoja „Antėja“ specialistė.

Ji atskleidžia, kad sunkios ligos pakirsti žmonės neretai jaučiasi vieniši ir nesuprasti artimųjų, nors šie ir bando emociškai palaikyti. Taip pat gali apnikti savęs praradimo jausmas, kada pacientai susitapatina su diagnoze ir nebemato savęs kaip asmenybių. Tačiau G. Domantaitė pabrėžia, jog visa tai yra normalus ir netgi tikėtinas atsakas į gyvenimą iš pagrindų keičiančią situaciją.

„Svarbu duoti sau pakankamai laiko priimti ir įsisavinti emociškai sunkias naujienas – tai gali trukti dienas, savaites ar net ilgiau, tačiau galiausiai žmogus turi suvokti savo diagnozę. Kitu atveju, neigiant susiklosčiusį iššūkį ir gyvenant stingdančioje baimėje, sergantysis nesikreips reikiamos pagalbos ir galbūt nesulauks savalaikio gydymo“, – priduria ji.

Emocinė pagalba – ne privalumas, o būtinybė

Psichiatrė įvardija, kad kartais sunkią žinią išgirdę pacientai stengiasi kitiems atrodyti pozityvūs, spinduliuoti drąsa ir pasitikėjimu savimi. Vis dėlto, už šypsenos gali slėptis tylus nerimas ar stresas. Anot jos, skleidžiant optimizmą sunkioje situacijoje neretai sau iškeliame tarsi nematomą kartelę, kurią neaišku, ar pavyks peršokti. Pasak G. Domantaitės, pripažįstant patiriamus sunkumus ir atvirai kalbant apie nemalonius, slogius išgyvenamus jausmus, galima lengviau susitaikyti su esama situacija.

„Išgirdę sunkios ligos diagnozę, pacientai natūraliai tikisi pagalbos ir palaikymo iš aplinkos, tačiau ši ne visada gali atliepti išsikeltus poreikius ir lūkesčius. Taip nutinka todėl, kad aplinkiniai žmonės, ypač jeigu niekada nebuvo susidūrę su panašia situacija, neretai nežino kaip elgtis ir net ką sakyti. Vieni nejučia taip pat neigia ligą apie ją visiškai nekalbėdami, kiti stengiasi demonstruoti pozityvumą ir tarsi nesupranta galimų grėsmių. Todėl svarbu atvirai dalintis savo išgyvenimais ir iškomunikuoti artimiesiems, kokios pagalbos iš jų tikimasi. Savo ruožtu artimieji taip pat turi išlikti nuoširdūs – tik tokiu atveju palaikymas bus priimtas tinkamai“, – paaiškina specialistė.

Siekiant padėti sunkios ligos diagnozę išgirdusioms moterims ir jų artimiesiems, sveikatos priežiūros klinika sujungė jėgas su „Pagalbos moterims linija“ ir skatina ryžtis nuoširdžiam pokalbiui su emocinę pagalbą teikiančiais specialistais. Tikimasi, kad šis bendradarbiavimas padės paraginti daugiau moterų leisti sau pasirūpinti psichikos sveikata ir nesijausti vienišoms tada, kai labiausiai reikia palaikymo.

Kas dešimta moteris kreipiasi dėl išgyvenamos ligos

„Pagalbos moterims linijos“ padalinio Kaune vadovė Aušra Stankūnienė pasakoja, jog organizacijoje dirbantys savanoriai yra pasiruošę paliesti krizines temas: netektis, savižalą, savižudybę, fizinį bei emocinį smurtą ir kitas patirtis, kurias tenka išgyventi nemažai daliai šalies moterų. Atstovė atskleidžia, kad kai kurios linijos savanorės pačios yra susidūrusios su sunkiais išbandymais ir patyrusios, kiek daug emocinės stiprybės gali suteikti supratingas ir rūpestingas pašnekesys.

„Skambinti, rašyti elektroninius laiškus ar kalbėtis internetu su savanoriais galima visomis savaitės dienomis. Kadangi pokalbiai telefonu yra galimi visą parą, skambinančiosios šį būdą renkasi dažniausiai. Visi pokalbiai, kad ir kokia forma jie vyktų, yra konfidencialūs ir anonimiški.

Kas ketvirta moteris kalba apie jaučiamą nerimą, baimę, patiriamą nemigą, pogimdyvinę depresiją, panikos atakas ar diagnozuotus psichinius sutrikimus. Susidūrus su sunkumais, labai svarbu neužsidaryti savyje ir apie tai kalbėti. Žmogiškasis ryšys, palaikymas ne tik suteikia stiprybės, bet ir padeda atrasti būdų padėti sau ar kenčiantiems artimiesiems, sužinoti kur galima kreiptis į specialistus ir, prireikus, sulaukti tinkamo gydymo“, – kalba A. Stankūnienė.

Pasak jos, bene kas dešimta moteris prisipažįsta apie sunkias diagnozuotas ligas sau ar savo artimajam, o pokalbio metu savanorės švelniai ir su didele empatija pataria, kaip priimti žinią, susitaikyti, nepalūžti, išgyventi negandas. „Pagalbos moterims linijos“ teikiamos paslaugos yra prieinamos ir svečiose šalyse besisvečiuojančioms, besimokančios, dirbančioms bei gyvenančioms moterims, kurios neretais atvejais kreipiasi išgyvendamos liūdesį, ilgesį, vienatvę, yra sutrikusios pasimetus ir neturi su kuo pasidalyti patiriamu skausmu.

Organizacijos atstovei antrina ir psichiatrė G. Domantaitė sakydama, kad vienas svarbiausių būdų sau padėti – kreiptis paramos ir gebėti ją priimti. Socialinė parama gali turėti didžiulį poveikį žmogaus savijautai: padėti pasijusti svarbiu, mylimu ir reikalingu. Siekiant išsaugoti emocinę gerovę ir lengviau išgyventi sunkumus, labai svarbu turėti patikimų ir nuoširdžiai pagelbėti norinčių žmonių.

„Palaikant ryšį su kitais ir, kiek įmanoma, toliau mėgaujantis socialinėmis veiklomis, gali pagerėti sergančiojo nuotaika, pakisti požiūris į situaciją. Visa tai padeda sumažinti depresyvių būklių riziką, išvengti bejėgiškumo ir beviltiškumo spąstų“, – įvardija ji.

Į Pagalbos moterims liniją kreiptis galima šiais būdais: