Ką reiškia šis sindromas, kada jis naudingas, o kada pavojingas?
Įsivaizduokite: laisva diena nuo darbo, knyga ar lengvas televizijos serialas – ir atrodo, kad „įaugote“ į čiužinį, kad tapote viena su lova.
Daugeliui tai skamba kaip tobula laisva diena. Būtent taip galima apibūdinti „puvimo lovoje sindromą“.
Kas tai yra
Paprastai tariant, „puvimas lovoje“ – tai ramus pabėgimas nuo realaus gyvenimo, būdas atsipalaiduoti ir tingiai pailsėti.
Ši pramoga padeda nusiraminti, sumažinti stresą ir atsikratyti nuovargio, ypač tiems, kurie sunkiai fiziškai ar protiškai dirba.
Ši tendencija populiarėja tarp Z kartos atstovų, nes jau seniai įrodyta, kad jos atstovai dažniausiai kenčia nuo perdegimo darbe, mokykloje ar dėl šeiminių pareigų, pavyzdžiui, vaikų priežiūros.
Amerikiečių žurnalistė Šeila Mamona savo straipsnyje rašo apie terminą „puvimas lovoje“ ir aiškina, kad jis toks populiarus todėl, kad sukuria saugumo jausmą, o tai labai svarbu streso ar išsekimo laikotarpiais.
Psichoterapeutė Vasilisa Levčenko pažymėjo, kad šiuolaikiniame pasaulyje žmonės linkę siekti naudos.
Manoma, kad žmogus visada turi daryti viską, kas naudinga: skaityti „naudingas“ knygas, žiūrėti „naudingus“ filmus ar klausytis „naudingų“ pamokų.
Net poilsis dabar pateikiamas kaip procesas, kuris turėtų būti veiksmingas. Ekspertui atrodo, kad tai yra sąvokų pakeitimas.
„Gulėjimas lovoje“ kaip tik ir reiškia leisti sau tiesiog atsipalaiduoti, neverčiant savęs daryti ko nors naudingo ir nejaučiant kaltės, jei to nedarote.
Tačiau labai svarbu, kad šis procesas būtų dozuojamas, kitaip jis gali sukelti rimtų pasekmių.
Kuo pavojingas „gulėjimas lovoje“?
„Gulėjimo lovoje“ sindromas gali dar labiau pabloginti būklę ir savijautą tų žmonių, kurie ir taip turi nejudrų ar sėslų gyvenimo būdą.
Todėl jei šešias ar daugiau valandų per dieną praleidžiate sėdėdami prie kompiuterio, „puvimas lovoje“ – ne jums.
Nebent galite sau tai leisti labai retai. Kitu atveju tai tik pablogins jūsų laikyseną, blogai paveiks raumenis ir sutrikdys miego režimą.
Geriau „gulėjimą lovoje“ pakeiskite lengvomis treniruotėmis, pasivaikščiojimais gryname ore, mankšta ar tiesiog aktyviomis pramogomis.
Depresijos ir nerimo sutrikimų turintys žmonės turėtų vengti tokios būsenos, nes tai ne padės jiems atsipalaiduoti ir įgauti jėgų, o veikiau pablogins situaciją.
Psichologai pataria, kad jei dažnai leidžiate laiką lovoje ir užsiimate pasyvia veikla, tai gali reikšti depresiją arba kitą psichologinį sutrikimą. Ir tai yra priežastis kreiptis į gydytoją.
Yra ir naudos
Tokios atostogos – tai ne tik galimybė nieko neveikti, bet ir svarbus žingsnis geros psichinės sveikatos link.
Net ir kelios valandos, praleistos lovoje darant tai, kas jums patinka, padės įveikti nuovargį, atsiradusį dėl sunkaus projekto darbe ar fizinės veiklos.
Tačiau reikia žinoti, kaip tinkamai „vartytis lovoje“, kad tai atneštų tik naudos. Pirmiausia specialistai pataria tokį poilsį praktikuoti ne dažniau, kaip kartą per mėnesį.
Taip pat svarbu tai daryti bet kur kitur, o ne lovoje, kurioje miegate. Tarp miego ir neveiklumo turėtų būti laiko tarpas.
Svarbiausia sąvoka čia yra pusiausvyra. Jei naktį darysite ką nors kita, išskyrus poilsį savo miegamojoje vietoje, jūsų kūnas bus sutrikęs ir nežinos, ar jau laikas miegoti, ar tiesiog gulėti.
„Gulėdami lovoje“ turėtumėte daryti tik tai, kas jums iš tiesų teikia malonumą: žiūrėti mėgstamą serialą arba skaityti knygą, kurią jau seniai atidėliojote. Nepalikite vietos nerimą keliančioms mintims, nes tai visai ne poilsis.
Svarbu persirengti namų drabužiais, kad galėtumėte persijungti į „poilsio“ režimą.
Jei per daug gulinėjate
Tinklaraštininkė @lifeasraven taip pat pataria išeiti į lauką, net jei tai būtų tik 5 minutės.
Jei tai darysite kasdien, jūsų organizmas kartu su saulės spinduliais gaus vitamino D ir bus kupinas energijos.
Moteris taip pat rekomenduoja išsakyti visus savo veiksmus. Pavyzdžiui, garsiai sau sakykite: „Po penkių sekundžių aš atsikelsiu iš lovos“, o tada pradėkite skaičiuoti.
Suskaičiavę iki penkių padėkite koją ant grindų. Kai garsiai ištarsite veiksmus, jie tarsi išeis iš galvos ir taps realesni.
Lengvi pratimai ir tempimo pratimai padės palaikyti gerą kūno formą.
Taip pat svarbu suvokti skirtumą tarp normalaus poilsio ir „gulėjimo lovoje“.
Pirmasis yra fiziologinis organizmo, kuris nori atsigauti ir pasveikti, poreikis.
Antrasis – tai laiko ir energijos švaistymas pasyviai veiklai, dalykams, kurie teikia malonumą, o ne naudą.
Norėdami laipsniškai atnaujinti kasdienę veiklą, pasistenkite išsikelti realius tikslus.
Galite net sudaryti tvarkaraštį su konkrečiais laiko tarpais kiekvienai užduočiai atlikti, kad susikurtumėte sveiką dienotvarkę.