Didžioji dalis šių veikų (88 proc.) buvo padarytos elektroninėje erdvėje, o dažniausiai pažeidžiami bruožai – seksualinė orientacija ir tautybė (ypač žydų ir ukrainiečių), rašoma pranešime žiniasklaidai.
Sociologiniai tyrimai patvirtina, kad LGBTQ+ bendruomenė išlieka viena iš labiausiai pažeidžiamų grupių, kurios nariai patiria ne tik žodinius išpuolius, bet ir fizinį smurtą. Vis dėlto pasitikėjimas teisėsauga tarp šios bendruomenės narių išlieka menkas – nukentėjusieji retai kreipiasi pagalbos.
Praėjusių metų duomenys taip pat atskleidžia augančią socialinę distanciją imigrantų atžvilgiu. Tyrimai rodo, kad lyginant su 2017 m., daugiau respondentų pritaria teiginiams, kad imigrantai esą atima darbo vietas, didina nusikalstamumą ar neprisideda prie visuomenės kultūrinio praturtėjimo. Tai ženkliai didina riziką, kad ši grupė taps neapykantos kalbos taikiniu.
„Šie duomenys negali būti ignoruojami. Neapykantos kalba nėra tik žodžiai – ji žeidžia, stigmatizuoja ir skaldo visuomenę. Turime ne tik griežčiau reaguoti į tokius nusikaltimus, bet ir nuosekliai stiprinti pasitikėjimą institucijomis bei užtikrinti pagalbą kiekvienam nukentėjusiam. Lietuvoje nėra vietos neapykantai“, – pabrėžia vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič
Nepaisant iššūkių, 2024 metais įgyvendinta reikšmingų iniciatyvų stiprinant atsaką į neapykantos nusikaltimus. Tarp jų – Baudžiamojo kodekso papildymas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo plėtra, mokymai teisėsaugos pareigūnams, informacinės kampanijos ir įrankių, padedančių atpažinti neapykantos kalbą internete, modernizavimas.
Taip pat fiksuotas policijos veiklos aktyvėjimas – 2024 m. virtualus patrulis perdavė tolesniems policijos tyrimams 52 proc. daugiau pranešimų apie neapykantos kalbą internete nei 2023 m.