Vėlinės – ne tiktai mirusiųjų pagerbimo, bet ir taršiausia metų diena. Po jų vien sudegusių žvakių išvežama 6–8 kartus daugiau nei įprastą mėnesį, o atliekų vežėjai skundžiasi, kad stiklo kalnai vis didėja.

Po Vėlinių tenka surinkti 15–20 tūkstančių sudegusių žvakių vien tik istorinėse Rasų kapinėse Vilniuje. O kelis kartus didesnėse sostinės Rokantiškių ar Karveliškių kapinėse jų būna gerokai daugiau.

Jau likus savaitei iki Vėlinių atliekų vežėjai stiklą iš konteinerių prie kapinių pradeda vežti kiekvieną dieną. O lapkričio pirmosiomis dienomis jiems tenka darbuotis naktimis, nes automobilių stovėjimo aikštelės iki vėlumos būna sausakimšos ir prie atliekų konteinerių privažiuoti neįmanoma.

Beje, tik nedaugelis žino, kad prieš išmetant sudegusią žvakę į konteinerį būtina atskirti metalinį ir plastikinį dangtelį, iškrapštyti likusį parafiną ar vašką. Tik ar daug kas tai daro? Todėl šį darbą tenka atlikti atliekų rūšiuotojams.

[[ge:lrytas:lrytas:28948207]]

Anot bendrovės „Ecoservice“ aplinkos priežiūros verslo direktorės Dianos Lubės, šalia didžiųjų kapinių prieš Vėlines ir po jų daugiau susidaro mišrių, žaliųjų ir plastiko pakuočių atliekų. Tačiau lyderis – stiklas.

„Stiklo pakuočių atliekų, lyginant su ankstesniais metais, daugėja. Tai natūralu, nes daugėja kapaviečių, be to, lankydami artimųjų kapus dauguma gyventojų vis dar renkasi ne daugkartines kapinių žvakides ar natūralaus vaško žvakes, bet vienkartines, ir jų uždega ne po vieną“, – pasakojo D.Lubė.

[[ge:lrytas:lrytas:40091204]][[ge:lrytas:lrytas:40028308]][[ge:lrytas:lrytas:39171536]][[ge:lrytas:lrytas:40073433]]

Beje, Vilniaus senosiose kapinėse po Vėlinių ne pirmus metus vyksta žvakių surinkimo akcija. Ji paprastai tęsiasi dvi ar net tris savaites.

Kapus Rasų kapinėse daugiausia lanko ne jose palaidotų politikos ir visuomenės veikėjų, mokslininkų, menininkų artimieji, todėl prieš Vėlines renkamos žvakės, kurios paskui dalinamos lankytojams.

Rasų kapinių draugijos pirmininkas Darjušas Žibortas minėjo, kad kiekvienais metais žmonės suneša apie 15 tūkst. žvakių. Maždaug tiek jų po Vėlinių tenka nuo kapų ir nurinkti.

Mat patys lankytojai atsineša tik apie 10 procentų žvakių.

Stiklines žvakides reikia surinkti todėl, kad jos ant paminklų palieka žymių, be to, pavasarį pjaunant žolę gali sudužti.

Anot D.Žiborto, prisikviesti talkininkų į žvakių surinkimo akciją nėra sunku: paprastai darbo dienomis kapinėse darbuojasi moksleiviai, o savaitgaliais ateina suaugusieji.

[[ge:lrytas:lrytas:40111686]]

Tik prieš einant surinkti žvakių jis patarė kreiptis į kapinių administraciją, kuri sudaro talkininkų grupes, parenka jiems sektorius. Talkininkams taip pat nurodoma žvakių nesurinkti nuo artimųjų prižiūrimų kapų.

D.Lubė priminė, kad atliekas reikia rūšiuoti ne tik namuose, bet ir kapinėse. Šalia kiekvienų kapinių galima rasti mišrių atliekų konteinerį, specialią vietą nurautoms ar surinktoms gyvoms gėlėms, šakelėms ar lapams – tam gali būti palikti didmaišiai, pastatytas žaliųjų atliekų konteineris arba įrengtos atitvertos aikštelės.

O rūšiavimo konteineriuose surinktos stiklo pakuočių atliekos vėliau dar kartą išrūšiuojamos rūšiavimo centre ir paruošiamos perdirbti. Stiklą perdirbti galima neribotą kiekį kartų.

Į stiklo konteinerį išmestos netinkamai išrūšiuotos atliekos apsunkina jas tvarkančių darbuotojų darbą ir atliekų perdirbimo procesą. Kartais, užteršus ar netinkamai išrūšiavus atliekas, pakuočių perdirbti tampa neįmanoma.

„Tinkamai sutvarkyti ir išrūšiuoti kapinėse susidarančias atliekas visapusiškai naudinga: šalia kapinių konteineriai nebus prigrūsti atliekų ir aplinka atrodys estetiškai.

Atliekų tvarkytojų surinktos žaliosios atliekos bus pristatytos kompostuoti, antrinės – perdirbti, o buitinės nuvežtos mechaniškai ir biologiškai apdoroti gamyklose“, – aiškino D.Lubė.

Po Vėlinių – kalnai šiukšlių: ar išmesdami sudegusias žvakes iškrapštote parafiną?