„Smurtas lyties pagrindu yra nepriimtinas visur ir visada. Europos Sąjunga pakartoja savo ryžtą nutraukti visų formų smurtą prieš mergaites ir moteris ir užtikrina, kad kiekvienas žmogus galėtų gyventi be baimės ir žalos“, – oranžine spalva kovos prieš moterų prievartą dieną nusidažius Europos Komisijos pastatui, pažymėjo EK atstovė Eva Hrnčířová.
Kaip sekasi kovoti su smurtu prieš moteris, Žinių radijas domėjosi laidoje „Gyvenu Europoje“. Joje kalbėjusi Moterų informacijos centro sociologė, lyčių lygybės ir smurto lyties pagrindu ekspertė Jurgita Pečiūrienė tikino, kad situacija taip greitai nesikeičia, todėl negalima sakyti, kad ji gerėja. Net priešingai – ekspertės teigimu, ji gal net šiek tiek blogėja.
„Labai daug smurtą patyrusių moterų vis dar nesikreipia pagalbos. Čia yra labai didelė problema. Tyrimo metu tik 22 proc. nurodė, kad kreipėsi pagalbos. Tai yra labai maža dalis“, – konstatavo ekspertė.
Komentuodama, kaip Lietuva atrodo Europos Sąjungos kontekste, J. Pečiūrienė leido suprasti, kad taip pat nėra, kuo džiaugtis. Nors Lietuvoje 25 proc. moterų nurodo, kad yra patyrusios fizinę ar seksualinę prievartą, o ES vidurkis siekia 31 proc., ir, atrodytų, mūsų šalies duomenys pozityvesni – ekspertės teigimu, tai nereiškia, kad Lietuvos situacija geresnė.
„Nes, kai buvo klausiama apie patirtas pasekmes sveikatai dėl fizinio ar seksualinio smurto – tokių Lietuvoje yra ženkliai daugiau negu ES. Tai reiškia, kad moterys kreipiasi tada, kai patiria jau sudėtingą, grubų smurtą“, – paaiškino ji.
Anot pašnekovės, dar daugiau nerimo keliančių skaičių pažėrė šiemet Moterų informacijos centro atliktas nereprezentatyvus 16–22 metų jaunuolių tyrimas, kuriuo aiškintasi, kaip jie atpažįsta smurtą romantiniuose santykiuose.
„38 proc. vaikinų pateisina smurtą romantiniuose santykiuose, jeigu tai įvyko tik kartą ir buvo atsiprašyta. Iš merginų tam pritaria tik 8 procentai. Tai tas jautrumas merginų yra ženkliai didesnis negu vaikinų.
Bet, kas yra labai svarbu, kad nemaža dalis – 36 proc. merginų ir net 60 proc. vaikinų – mano, kad jeigu lieka smurtiniuose santykiuose, tai patys tie, kurie patiria smurtą, yra kalti. Patyrusių smurtą kaltinimas mūsų visuomenėje yra labai gajus“, – duomenis komentavo J. Pečiūrienė.
Visgi, smurtas yra įvairių formų, ne tik fizinis ir seksualinis, bet ir kibernetinis, ekonominis, psichologinis, kaip „Euranet Plus“ tinklo Estijos „Kuku“ radijui pasakojo Hannaliisa Uusma, vadovaujanti smurto artimoje aplinkoje prevencijos programai Prezidentės Kaljulaid fonde.
„Fizinis smurtas yra tik vienas iš smurto artimoje aplinkoje aspektų. Galime kalbėti apie psichologinį smurtą, kuris gali paskatinti žmogų nusižudyti. Psichologinio smurto yra daug.
Galime kalbėti apie kibernetinį smurtą, kuris šiandien yra labai dažnas, ypač tarp jaunesnių kartų. Persekiojimas, priekabiavimas, manipuliavimas – šie dalykai kasdien ateina per jūsų išmanųjį telefoną ir formuoja jūsų
tapatybę. Galime kalbėti apie ekonominį smurtą, kuris yra labai didelė problema – auka tampa finansiškai priklausoma nuo smurtautojo. Tokiais atvejais nutraukti smurtinius santykius yra itin sunku. Apie tai turėtume kalbėti daug daugiau.
Bankai turėtų daugiau kalbėti apie šią problemą, įgyvendinti priemones teikdami būsto paskolas, šviesti apie ekonominį smurtą“, – pabrėžė H. Uusma.
J. Pečiūrienės teigimu, švietimo apie tokias smurto formas Lietuvoje dar labai trūksta.