Anot jos, poilsis neturėtų būti laikomas atlygiu už gerai atliktą darbą. Priešingai – tai būtina sąlyga, leidžianti išlikti emociškai stabiliems, gebėti priimti sprendimus ir neperdegti. Bent viena valanda per dieną, skirta tik sau, turėtų būti ne pasirinkimas, o būtinybė.
„Energija nesusikuria per valią ar pastangas – ji atsiranda poilsio metu. Jei poilsio neplanuojame, gyvename nuolat skolindamiesi iš savęs ateityje“, – sako psichologė A.Žukaitė. „Ilgainiui tokia skola baigiasi nuovargiu ir emociniu išsekimu.“
Psichologė atkreipia dėmesį, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės jaučiasi pervargę, yra negebėjimas atpažinti savo tikrųjų norų. Tai sudėtinga, nes reikalauja atvirumo sau ir gebėjimo pripažinti, jog dalį sprendimų priimame vedini noro įtikti ar kažką įrodyti kitiems.
„Jei darome dalykus tam, kad gautume pripažinimą ar kažko tikimės iš kitų, energija labai greitai išsenka. Tokie motyvai rodo, kad gyvename ne pagal save. Nuovargis tokiu atveju nėra silpnumas – tai signalas“, – teigia A. Žukaitė.
Svarbi Anios Žukaitės akcentuojama tema – asmeninės ribos. Pasak jos, ribos nėra reikalavimai aplinkiniams ar bandymas juos pakeisti. Tai susitarimas su savimi, kaip elgtis situacijose, kurios sekina. Ribos gali reikšti ir paprastus sprendimus: neatsakyti į darbo žinutes po darbo valandų ar nebeprisiimti papildomų užduočių vien todėl, kad „nepatogu atsisakyti“.
Ribų brėžimas reikalauja drąsos, nes dažnai sukelia kaltės jausmą, ypač jei buvome įpratę įrodinėti savo vertę. Ilgainiui tai tampa lengviau.
„Ribas reikia brėžti ramiai ir be reikalavimų, bet nuosekliai. Tai panašu į raumenų treniravimą – iš pradžių sunku, bet ilgainiui tai tampa vidine atrama“, – sako psichologė.
Ania Žukaitė pabrėžia, kad atsakomybė už turimą energiją visada tenka pačiam žmogui. Noras turėti laiko ir jėgų viskam yra suprantamas, tačiau nerealistiškas. Jei energijos trūksta tam, kas svarbu, ją tenka atimti iš kitų sričių – tai reiškia sąmoningus pasirinkimus ir atsisakymus.
Poilsis, anot psichologės, neturi vienos teisingos formos. Vieniems tai judėjimas, kitiems – buvimas gamtoje ar tyla, dar kitiems – tiesiog nieko neveikimas. Jei savaitgalis nepailsina, o pirmadienio rytą lydi nenoras grįžti į darbus, tai aiškus signalas, kad gyvenimo ritmą reikia peržiūrėti ir dalį varginančių krūvių perskirstyti.
Apie nuovargį ir poilsį psichologė A.Žukaitė kalbėjo ir Alytuje vykusio renginio – emocinės gerovės šventės – „Kaip padaryti viską, ką reikia, ir nepavargti?“ metu. Šias šventes Alytuje organizuoja iniciatyva „Nelaikyk klausimų kišenėje“.
Anot psichologės, kartais didžiausias gyvenimo pokytis prasideda ne nuo naujų užduočių, o nuo sprendimo pirmiausia pasirūpinti poilsiu.