Vien žinių nepakanka: kas padeda žmonėms išlikti tvariems krizės metu?

Ne išimtis ir vartojimo sprendimai, tačiau ar susidūrus su sudėtingomis aplinkybėmis žmonėms pavyksta išlaikyti tvarius vartojimo įpročius?

Siekdamos atsakyti į šį klausimą, VILNIUS TECH mokslininkių komanda (dr. Neringa Vilkaitė-Vaitonė, prof. dr. Renata Korsakienė ir assoc. prof. dr. Laima Jesevičiūtė-Ufartienė) atliko tyrimą pagal Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Tvaraus vartojimo skatinimas išorės šoko sukeltose krizinėse situacijose“.

Anketinėje apklausoje dalyvavo 1232 Lietuvos gyventojai. Daugiau nei pusė respondentų – moterys (55,6 proc.), beveik 58 proc. gyvena didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o daugiau nei du trečdaliai turi aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą.

Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos gyventojai puikiai supranta aplinkosaugos svarbą. Dauguma respondentų pritarė teiginiams apie asmeninę atsakomybę už aplinkos būklę, gamtos išteklių tausojimą ir būtinybę mažinti neigiamą vartojimo poveikį aplinkai.

„Tai rodo, kad aplinkosaugos idėjos visuomenėje jau yra gana tvirtai įsišaknijusios. Žmonės supranta, kad jų kasdieniai pasirinkimai yra svarbūs ir gali prisidėti prie aplinkos problemų sprendimo“, – teigia tyrimo vadovė dr. Neringa Vilkaitė-Vaitonė.

Tačiau vienas klausimas išliko atviras: jei ekologinis sąmoningumas yra aukštas, kodėl ne visi žmonės krizės metu vienodai sėkmingai išlaiko tvarius vartojimo įpročius?

Atlikta analizė parodė, kad ekologinis sąmoningumas iš tiesų yra svarbiausias tvarų vartojimą paaiškinantis veiksnys. Kitaip tariant, kuo geriau žmonės supranta aplinkosaugos problemas ir savo elgesio sukeliamas pasekmes, tuo dažniau jie renkasi tvaresnius sprendimus.

Vis dėlto vien ekologinis sąmoningumas nepaaiškina visų skirtumų tarp visuomenės grupių.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad svarbų vaidmenį atlieka ir psichologinis atsparumas – gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių, įveikti sunkumus ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą susidūrus su iššūkiais. Būtent psichologinis atsparumas tapo kitu svarbiu veiksniu, paaiškinančiu tvarų vartojimą krizės metu.

Krizių metu žmonės dažnai susiduria su neapibrėžtumu, finansiniais sunkumais, informacijos pertekliumi ir padidėjusia emocine įtampa. Tokiomis aplinkybėmis ilgalaikiai tikslai neretai nustumiami į antrą planą.

Tačiau didesniu psichologiniu atsparumu pasižymintys žmonės dažniau geba išlaikyti ilgalaikę perspektyvą ir neatsisakyti vertybių, kuriomis vadovaujasi kasdieniame gyvenime. Tai reiškia, kad net ir susidūrę su įvairiais išoriniais sukrėtimais jie dažniau išlaiko tvarius vartojimo įpročius.

„Tvarus vartojimas krizės metu priklauso ne tik nuo to, ką žmogus žino apie aplinkosaugą. Svarbu ir tai, kaip jis reaguoja į neapibrėžtumą, stresą bei pokyčius. Atsparumas padeda išlaikyti nuoseklumą tarp vertybių ir realaus elgesio“, – pažymi dr. N. Vilkaitė-Vaitonė.

Tyrime taip pat buvo vertintas šalies gyventojų nerimo lygis. Rezultatai parodė, kad beveik trečdalis apklaustųjų pasižymėjo minimaliu nerimu, daugiau nei 42 proc. – lengvu nerimu, o maždaug 28 proc. respondentų patyrė vidutinį arba stiprų nerimą.

Įdomu tai, kad didesnį nerimą patiriantys respondentai deklaravo šiek tiek aukštesnį tvaraus vartojimo lygį nei tie, kurių nerimo lygis buvo mažesnis. Nors tai nereiškia, kad nerimas skatina tvarų vartojimą, rezultatai leidžia manyti, kad žmonės, jautriau reaguojantys į įvairias grėsmes ir rizikas, gali būti jautresni ir ilgalaikėms aplinkosaugos problemoms.

Anot L. Jesevičiūtės-Ufartienės: „Dažnai manoma, kad krizės metu žmonės galvoja tik apie išgyvenimą. Tačiau tyrimas atskleidė, kad nerimas nėra tiesioginis tvaraus vartojimo priešas – lemiamą vaidmenį atlieka psichologinis atsparumas, padedantis išlaikyti ilgalaikius tikslus net ir sudėtingomis aplinkybėmis“.

Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad tvarus vartojimas krizės metu priklauso ne tik nuo žmonių ekologinio sąmoningumo.

Ne mažiau svarbūs tampa ir vidiniai žmogaus ištekliai – gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių, susidoroti su neapibrėžtumu bei išlaikyti ilgalaikius tikslus net sudėtingomis aplinkybėmis.

Todėl siekiant skatinti tvarų vartojimą vien informacinių kampanijų gali nepakakti. Greta žinių apie aplinkosaugą svarbu stiprinti ir visuomenės psichologinį atsparumą, kuris padeda išlaikyti atsakingus vartojimo sprendimus net krizės akivaizdoje.