Kelionė ar nauja sofa: ką psichologija sako apie pirkinius ir laimę?

Tačiau psichologai primena – tai, ko norime, ir tai, kas mums naudinga, ne visada tas pats. Prieš prisiimant finansinius įsipareigojimus, reikia įvertinti ne tik savo galimybes, pirkinio kainą, bet ir tai, kokią vietą pirkinys užims mūsų kasdienybėje.

2009 metais atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad teigiamos patirtys paprastai suteikia stipresnį laimės jausmą nei daiktai.

„Patirtys tampa mūsų asmeninio identiteto dalimi – save apibūdiname per tai, ką esame išgyvenę. Pasakymas „esu žmogus, kuris keliavo į Japoniją“ skamba kitaip nei „esu žmogus, kuris turi naują telefoną“, – sako psichologė, „Šaukštas proto“ įkūrėja Monika Kuzminskaitė.

Anot jos, patirtys sieja mus su kitais žmonėmis. Bendra kelionė, koncertas ar mokymai kuria bendrus prisiminimus, kurie stiprina santykius. Be to, patirtis sunkiau palyginti tarpusavyje, todėl rečiau įsisukame į varžymosi su kitais spąstus.

„Prie to prisideda ir mūsų atminties veikimas. Patirtis galime prisiminti daugybę kartų ir taip iš naujo išgyventi teigiamas emocijas. Neigiamus patirties aspektus – vėluojančius skrydžius, pamestus daiktus ar netikėtus planų pokyčius – ilgainiui esame linkę pamiršti, todėl ir ne visai pavykusi patirtis laikui bėgant gali virsti šiltu prisiminimu“, – pabrėžia M. Kuzminskaitė.

Tai, kad laikui bėgant patirtis prisimenamame gražiau, dar nereiškia, kad įsigytus daiktus vertinsime neigiamai. Tačiau patirtis dažniau siejame su tuo, ką vertiname ar ką laikome prasmingu laiko leidimu – daiktams ši reikšmė tenka rečiau.

Vis dėlto, jei žmonės patiria pajamų trūkumą, materialūs pirkiniai jiems atneša daugiau laimės, ir ji gali būti patiriama daug kartų, vis naudojantis pirktu daiktu.

„Daiktai laimi ir tuomet, kai jais naudojamės reguliariai, jie sprendžia svarbias kasdienes problemas, mažina buitinį stresą, suteikia daugiau saugumo bei komforto ar leidžia dažnai patirti pozityvias akimirkas“, – teigia M. Kuzminskaitė.

Daiktai gali tapti ir tiltu į naujas patirtis. Pavyzdžiui, įsigijus dviratį ar automobilį, atsiveria daugiau kelionių, laisvalaikio ir naujų veiklų galimybių.

Tai, ką psichologai vadina praktiška ir pagrįsta pirkimo logika, atspindi ir realūs lietuvių skolinimosi įpročiai. Pasak „GF banko“ Rizikos valdymo departamento direktoriaus Eimanto Palionio, Lietuvos gyventojai dažniausiai skolinasi sprendimams, kurie pagerina kasdienį komfortą ir gyvenimo kokybę.

„Dauguma jų skolindamiesi įsivertina, kokią šeimos biudžeto dalį galės skirti paskolos arba lizingo įmokoms, ir neima paskolų beatodairiškai. Apklausos rodo, kad lietuviai paskolas dažniau ima būtinųjų poreikių tenkinimui ir rečiau – nebūtiniems pirkiniams“, – sako E. Palionis.

„GF banko“ užsakymu atliktos apklausos rodo, kad dažniausia vartojimo paskolų paskirtis yra namų ir buitinės technikos įsigijimas, antroje vietoje – transporto priemonės pirkimas. Taip pat didelė dalis klientų paskolas ima būsto remontui ar atnaujinimui.

Vis dėlto ne visi sprendimai kyla iš aiškių ir apgalvotų poreikių.

M. Kuzminskaitė sako, kad dar vienas dažnas motyvas pirkti yra noras pritapti.

„Pirkdami daiktus, įsisukame į vadinamąjį hedonizmo ratą – įsigyjame tai, ką turi kiti, tampame „vienu iš jų“. Tačiau pasitenkinimas priklauso ne tik nuo mūsų pačių savijautos, bet ir nuo to, kaip mūsų pirkinį vertina aplinkiniai. Jei šis vertinimas neatitinka lūkesčių – o laikui bėgant taip dažniausiai ir nutinka – atsiranda noras įsigyti naujesnį ir brangesnį daiktą. Tuomet ciklas prasideda iš naujo“, – aiškina M. Kuzminskaitė.

Pasak jos, su patirtimis šis mechanizmas veikia silpniau: net du savaitgaliai tame pačiame užsienio mieste gali būti visiškai skirtingi.

„Tai nereiškia, kad žmonės nesilygina ar kad neegzistuoja „madingos“ patirtys, tačiau socialinio spaudimo įtaka šioje srityje paprastai mažesnė“, – priduria psichologė.

Pasak „GF banko“ Rizikos valdymo departamento direktoriaus, prieš skolinantis svarbu įvertinti savo finansines galimybes – ar mėnesinės įmokos nesukels papildomos finansinės įtampos.

„Jeigu paskola padeda išspręsti svarbią problemą, pagerinti gyvenimo kokybę, padidinti mobilumą, komfortą ar profesines galimybes, ji gali tapti naudingu finansiniu įrankiu. Tačiau kiekvienu atveju svarbu, kad finansinis įsipareigojimas atitiktų žmogaus pajamas, poreikius ir ilgalaikius planus“, – pabrėžia E. Palionis.

Psichologai ir finansų specialistai sutaria: geriausias sprendimas skolintis – tas, kuris teigiamai atsako į keletą paprastų klausimų:

· Ar tai, ką planuoju įsigyti, atitinka mano paties vertybes ir tapatybę?

· Ar pirkiniu aktyviai naudosiuosi?

· Ar pirkinys stiprins mano socialinius ryšius?

· Ar pirkinys sprendžia realią kasdienę problemą?

· Ar sprendimas kyla iš mano tikrųjų poreikių ir norų, o ne noro neatsilikti nuo kitų?