Šis noras atsigręžti į pažįstamą praeitį ypač suprantamas šiandien, kai nemaža dalis žmonių gyvena padidėjusio neapibrėžtumo fone. „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) duomenimis, beveik trečdalis – 29 proc. – gyventojų nurodo, kad jų savijautą šiuo metu labiausiai veikia nesaugumo jausmas dėl ateities ir pasaulio įvykių.
Tai vienas dažniausiai minimų savijautai įtaką darančių veiksnių šalyje. Tiek pat žmonių nurodo fizinės sveikatos problemas ir psichologinę būklę, o daugiausia – 34 proc. – miego kokybę bei nuovargį.
„Tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojų savijauta priklauso ne tik nuo to, kas vyksta jų pačių gyvenime, bet ir nuo to, kaip jie jaučiasi platesnio, sunkiai kontroliuojamo pasaulio akivaizdoje. Kai aplink daug neapibrėžtumo, natūralu ieškoti atramų, kurios grąžintų saugumo pojūtį – tai gali būti artimų žmonių ratas, pažįstama aplinka ar net paprasti kasdieniai ritualai. Todėl svarbu padėti žmonėms atpažinti ir sąmoningai stiprinti tas kasdienes atramas, kurios didina emocinį atsparumą ir padeda lengviau ištverti neapibrėžtumo laikotarpius“, – sako Eglė Laskauskaitė, farmacijos ekspertė „Eurovaistinėje“.
Užfiksavo, kokios emocijos vyravo po „Hiperbolės“ koncerto Vilniuje: žiūrovai dainas traukė net išeidami iš arenos
Kadaise – liga, šiandien – emocinė atrama
Nostalgija ne visada buvo suvokiama kaip malonus jausmas. Nuo XVII a. ji ilgą laiką laikyta net medicinine liga – vadinamuoju namų ilgesio sindromu, kuriuo esą sirgdavo toli nuo namų atsidūrę kareiviai. Šiandienos tyrimai piešia visai kitokį vaizdą.
Susiję straipsniai
„Dabar nostalgija jau vertinama palankiai ir dažnai sukelia teigiamą efektą. Prisimindami kažką malonaus – dainą, vaikystės kvapą ar skonį – tarsi persikeliame ten, kur tai vyko. Tyrimai nostalgiją sieja su stipresniu ryšio su kitais jausmu, aiškesniu savasties pojūčiu ir didesne saviverte“, – aiškina D. Jakučionis.
Pasak jo, nostalgija dažniausiai aplanko tada, kai apima vienišumas, nuobodulys ar beprasmybės jausmas, ir ji veikia kaip savotiška balanso grąžintoja. „Kai klausomės mums brangios muzikos, suaktyvėja ir su atlygiu bei savęs suvokimu susijusios smegenų sritys. Todėl mėgstama sena daina gali sukelti labai realų malonumo pojūtį – panašiai kaip skanus maistas ar gera žinia“, – sako psichoterapeutas.
Kodėl stipriausiai veikia būtent paauglystės ir ankstyvos jaunystės prisiminimai?
Daugeliui žmonių ypač brangios atrodo būtent tos dainos, filmai ar patirtys, kurios lydėjo paauglystėje ir ankstyvoje jaunystėje. Tyrimai rodo, kad su muzika susijusių patirčių prisiminimų pikas dažniausiai tenka maždaug 15–25 metų laikotarpiui.
Pasak psichoterapeuto, viena svarbiausių priežasčių – būtent tuo metu intensyviai formuojasi žmogaus tapatybė. Paauglystėje ir ankstyvoje jaunystėje vis dažniau ieškoma atsakymo į klausimą „kas aš esu?“, o muzika, filmai ir kitos patirtys įsimenamos kartu su besiformuojančiu savęs vaizdu.
„Geriausiai įsimename tai, kas tuo metu buvo asmeniškai reikšminga. Be to, šiame gyvenimo etape žmogus labiau atsigręžia į bendraamžius, stipriau veikia priklausymo ir atlygio sistemos, todėl kartu patirtos emocijos bei dainos įsirėžia giliau“, – aiškina D. Jakučionis.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad dauguma šios srities tyrimų yra retrospektyviniai – žmonių klausiama, ką jie prisimena. O atmintis yra subjektyvi, todėl tokias išvadas verta vertinti atsargiai.
Nostalgija – ir galingas rinkodaros įrankis
Nostalgijos galią puikiai pastebi ir verslai: sugrąžinami seni produktų dizainai, riboto leidimo vaikystės skoniai, ankstesnių dešimtmečių muzika reklamose ir drabužių stiliai. D. Jakučionio teigimu, tai veikia todėl, kad nostalgija glaudžiai susijusi su priklausymo jausmu.
„Žmonėms patrauklūs tampa tie produktai, kurie kelia atpažinimo jausmą, emocinę šilumą, primena tam tikrą gyvenimo etapą, ryšį su savo karta ar grupe ir leidžia pasijusti „savu“, – aiškina specialistas.
Įdomu tai, kad sukelta nostalgija keičia net požiūrį į pinigus. Tyrimai rodo, kad, kai žmones apima nostalgija, jie pinigus vertina mažiau ir yra linkę juos noriau leisti. Anot D. Jakučionio, taip nutinka todėl, kad patenkinamas priklausymo poreikis, o šalia jo pinigai bent trumpam praranda reikšmę.
„Todėl veiksmingiausia nostalgijos rinkodara nesiūlo „pirk daugiau“. Ji siūlo priklausymą, ryšį, savotišką grįžimą namo, o produktas tampa tik to jausmo laikmena“, – pasakoja psichoterapeutas.
Kada nostalgija pradeda trukdyti?
Grįžimas į praeitį ne visada nekaltas. D. Jakučionis siūlo atskirti refleksyvią nostalgiją nuo restauracinės. Pirmuoju atveju žmogus prisimena malonią patirtį, priima, kad ji liko praeityje, ir sugrįžta į dabartį. Antruoju jis pradeda tikėti, kad viskas, kas buvo anksčiau, buvo geriau – kone idealu.
Toks mąstymas gali peraugti į ruminaciją – įkyrų tų pačių minčių kartojimąsi, kuris neveda prie sprendimo. Įspėjamaisiais ženklais gali tapti nuolatinis dabarties lyginimas su praeitimi, atsiribojimas nuo naujų patirčių ar įsitikinimas, kad nieko gero daugiau nebebus.
„Sveika nostalgija leidžia trumpam sugrįžti, pasiimti iš prisiminimo šilumos ir vėl būti dabartyje. Problema prasideda tuomet, kai praeitis tampa vienintele vieta, kurioje žmogus nori gyventi. Ji gali būti atrama, bet neturėtų užstoti to, ką dar galima sukurti šiandien“, – pabrėžia D. Jakučionis.