Augimo koučerė Asta Raudonienė įspėja nedaryti skubotų sprendimų ir paaiškina, kas iš tiesų vyksta mūsų galvose po poilsio bei kaip atskirti laikiną sugrįžimo į darbą šoką nuo karjeros aklavietės.
Kas nutinka, kai iš paplūdimio grįžtame prie „Excelio“?
Noras mesti darbą vos sugrįžus iš atostogų, visų pirma, kyla dėl staigaus biologinio ir emocinio pokyčio mūsų viduje.
Mokytojų perdegimas tampa vis didesnė problema: atsakė, kaip padėti
„Atostogų metu dėl naujų įspūdžių ir poilsio smegenys gauna daug dopamino, nukrenta streso hormono kortizolio lygis. Todėl grįžus į biurą, įvyksta staigus šokas. Smegenys šį staigų diskomfortą interpretuoja ne kaip grįžimą į įprastą režimą, o kaip pavojų arba netinkamą aplinką, todėl kyla gynybinė reakcija: „man reikia iš čia bėgti – keisti darbą“. O mes tai klaidingai palaikome ženklu, kad reikia keisti darbą“, – sako A. Raudonienė.
Be to, sukantis kasdienėje darbinėje rutinoje smegenys veikia „gaisrininko režimu“ ir sprendžia trumpalaikius iššūkius. Atostogų metu atsiradęs emocinis atstumas leidžia pamatyti ilgalaikę perspektyvą – pažvelgti į savo kasdienybę iš šalies, todėl grįžus į biurą dažną ištinka šokas.
Susiję straipsniai
„Atsitraukęs žmogus pagaliau pamato visą vaizdą ir pradeda užduoti sau nepatogius klausimus: skiriu darbui nemažą gyvenimo dalį, bet ar tikrai darau tai, ką noriu? Atostogos veikia kaip veidrodis, parodantis prarają tarp to, kaip jaučiamės ilsėdamiesi, ir kuo tampame grįžę prie darbo stalo. Jei tas skirtumas per didelis, kyla natūralus noras viską mesti, nors iš tiesų dažnai reikia ne kito darbo, o tiesiog sveikesnio santykio su dabartiniu“, – pabrėžia pašnekovė.
Tikimės atostogų ramybę rasti ir darbe
Grįžus iš atostogų kylančios įtampos priežastis dažnai būna ir staiga išryškėjęs nesutapimas tarp norimo gyvenimo būdo ir esamo darbo ritmo.
„Dažnai atostogaujant jaučiamės energingi, kūrybingi, o dirbdami juntame stresą ir išsekimą. Poilsio metu žmogus iš naujo patiria, ką reiškia turėti laiko šeimai, hobiams, miegui ir ramiai kavai. Grįžtant kyla vertybinis konfliktas: darbas pradeda atrodyti kaip kliūtis gyventi pilnavertį gyvenimą, o ne kaip priemonė jam kurti“, – sako A. Raudonienė.
Šią būseną dar labiau sustiprina vadinamoji pakaitalo iliuzija, kai noras išlaikyti atostogų ramybę supainiojamas su poreikiu keisti darbovietę. Koučerės teigimu, čia dažnai atsiranda pavojinga saviapgaulė, kad naujas darbas automatiškai išspręs vidinį nepasitenkinimą.
„Jei išeisite iš darbo, bet neišspręsite santykio su savimi, savo ribomis ir perfekcionizmu, tą patį elgesio modelį bei nuovargį tiesiog nusinešite į naują darbovietę. Prieš atnaujinant CV, verta atlikti paprastą testą ir paklausti savęs: jei tavo alga šiandien pakiltų 20 procentų, ar tavo savijauta darbe iš esmės pasikeistų? Jei ne, problema yra ne pinigai ar nuovargis, o pats santykis su darbu“, – pabrėžia A. Raudonienė.
Palaukti ar išeiti? Signalai, kurie padės apsispręsti
Pasak koučerės, priimti sprendimą išeiti iš darbo pirmosiomis savaitėmis po atostogų yra rizikinga, todėl svarbu atskirti momentinį grįžimo šoką nuo realios aklavietės.
„Pirmąsias dvi ar tris savaites po atostogų organizmas išgyvena prisitaikymo stresą. Jei po kelių savaičių įsivažiuojate į ritmą, tai tėra aklimatizacija. Tačiau jei praėjo mėnuo, o pirmas perskaitytas laiškas akimirksniu sukuria įtampą, tai – jau ne perėjimo etapas, o lėtinis organizmo signalas apie netinkamą aplinką. Jei vis dažniau galvojate „reikia ištverti“ vietoje „noriu“, jei sekmadienio vakarais jaučiate nerimą, o darbe jaučiatės duodantys daugiau nei gaunate, tai galima laikyti pavojaus signalu“, – sako A. Raudonienė.
Jos teigimu, taip pat būtina suprasti, ar problemos priežastis yra pats darbo turinys, ar tiesiog netinkamai valdomi resursai.
„Užduokite sau klausimą, ko iš tiesų norite: ar pailsėti nuo krūvio, ar nuo pačios veiklos ir žmonių. Jei norisi tiesiog dirbti mažiau valandų, problema yra perdegimas ir ribų nebuvimas, kurį dažniausiai nusinešame ir į naują darbovietę. Bet jei net geriausias įmanomas scenarijus esamoje darbovietėje po kelerių metų kelia nuobodulį ar atmetimo reakciją, vadinasi, šią vietą tiesiog išaugote ir atėjo laikas pokyčiui“, – pabrėžia koučerė.
Atskirti tikrąjį poreikį keisti darbą padeda vaizduotės pratimai, leidžiantys pažvelgti į ilgalaikę perspektyvą. Koučerė siūlo atlikti 5 metų testą, kuris padeda aiškiai pamatyti savo tikruosius norus.
„Užmerkite akis ir įsivaizduokite, kad jūsų darbas, atsakomybės, vadovas ir atlyginimas nesikeičia ateinančius penkerius metus. Jei pirmąją sekundę pajuntate palengvėjimą ir ramybę, vadinasi, esate savo vietoje, jums tiesiog reikia pamažu susidėlioti ribas ir pailsėti. Tačiau jei kyla nerimas ar noras bėgti, tai – signalas, kad jūsų resursai išseko ir reikia greičiau priimti sprendimą“, – pabaigia A. Raudonienė.