Atrodytų, kad šie rūpesčiai visiškai skirtingi, tačiau atliktos apklausos rezultatai rodo, jog juos sieja vienas bendras jausmas – nerimas dėl to, ko negalime kontroliuoti. Gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo bendrovės „Allianz Lietuva“ vykdytoje internetinėje apklausoje respondentų buvo klausiama, dėl kokių priežasčių jie kartais prabunda naktį ir nebegali užmigti.
Daugiausia apklaustųjų nurodė, kad ramybę jiems trikdo mintys apie sveikatą. Taip atsakė 39 proc. respondentų. Darbo ir karjeros klausimai neramina 26 proc., santykiai su artimaisiais ar partneriais neduoda ramybės 16 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu 12 proc. prisipažino galvojantys apie santaupų trūkumą nenumatytiems atvejams, o 7 proc. nerimauja dėl turimų finansinių įsipareigojimų.
Iš pirmo žvilgsnio tai penkios skirtingos problemos, tačiau psichologės teigimu, jų esmė labai panaši – žmonės nerimauja dėl to, kas gali nutikti ateityje.
Susiję straipsniai
Didžiausias nerimo šaltinis dažnai nėra pati problema
„Nors apklausoje respondentai įvardijo skirtingas nerimo priežastis, už daugelio jų slypi tas pats jausmas – nežinomybė dėl ateities. Nerimauti pradedame tuomet, kai nežinome, kas mūsų laukia ir nesijaučiame visiškai saugūs“, – sako gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo bendrovės „Allianz Lietuva“ psichologė Inga Vaidelauskienė.
Pasak jos, sveikata, darbas, santykiai ar finansinė padėtis yra sritys, pagal kurias vertiname, ar mūsų gyvenimas yra stabilus ir saugus. Būtent todėl nerimą dažnai kelia ne pati problema, o nežinomybė dėl to, kas laukia ateityje.
Sveikata – ne tik apie ligas
Kad sveikata tapo dažniausiai minima nerimo priežastimi, specialistų nestebina.
Sveikata daugeliui žmonių yra pagrindas, ant kurio statomas visas likęs gyvenimas. Nuo jos priklauso galimybė dirbti, rūpintis šeima, išlikti savarankiškam ir gyventi taip, kaip norisi.
Todėl vos atsiradus abejonėms dėl sveikatos, galvoje ima suktis įvairūs klausimai: „Ar galėsiu gyventi kaip iki šiol?“, „Kas bus su mano karjera?“, „Kaip pasikeis šeimos gyvenimas?“, „Ar pakaks turimų santaupų?“.
„Dažnai mus labiau gąsdina ne pati sudėtinga situacija, o nežinia, kas bus toliau. Kai trūksta aiškumo, mintys greitai ima piešti pačius blogiausius scenarijus“, – pastebi psichologė.
Sveikatos iššūkiai dažnai tampa ir finansiniais
Susirgimas ar rimtesnė trauma dažnai tampa ne tik sveikatos, bet ir finansiniu iššūkiu. Tokiais atvejais tenka spręsti ne tik gydymo klausimus, bet ir galvoti apie papildomas išlaidas, reabilitaciją ar laikinai sumažėjusias pajamas.
Nors Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugos yra prieinamos, praktikoje vis dar susiduriama su ilgomis laukimo eilėmis pas specialistus, todėl dalis gyventojų renkasi mokamas konsultacijas, tyrimus ar reabilitaciją. Be to, rimtesnės ligos ar traumos atveju dažnai tenka kuriam laikui atsitraukti nuo darbo, o tai gali sumažinti pajamas būtent tada, kai išlaidų padaugėja.
„Daugiau ramybės suteikia žinojimas, kad nelaimės ar sunkios ligos atveju nereikės vieniems spręsti visų su tuo susijusių finansinių iššūkių. Tai savaime negarantuoja, kad nerimo neliks, tačiau padės jaustis saugiau“, – teigia „Allianz Lietuva“ psichologė.
Ligos ir traumos, lėmusios didžiausias išmokas
Tai iliustruoja ir bendrovės „Allianz Lietuva“ išmokų statistika. Per 2026 m. pirmąjį pusmetį vidutinė kritinių ligų draudimo išmoka siekė 15 000 eurų. Dažniausiai tokios išmokos buvo mokamos susirgus krūties ar prostatos vėžiu bei patyrus miokardo infarktą.
Tarp didžiausių pirmojo pusmečio išmokų dėl nelaimingų atsitikimų buvo ir išmokos dėl kelio vidinio menisko plyšimo (beveik 2 300 Eur), kelio sąnario artrozės (2 000 Eur) ir blauzdos kaulų lūžio (beveik 2 000 Eur). Už kitus susirgimus, kai klientas gydėsi ligoninėje, didžiausios išmokos siekė nuo 1 400 Eur iki 2 800 Eur. Tarp jų dominavo širdies ir kraujagyslių ligos, neurologiniai susirgimai, sudėtingi ortopediniai gydymo atvejai bei virškinamojo trakto ligos.
„Allianz Lietuva“ pirmojo 2026 m. pusmečio statistika rodo, kad reikšmingų finansinių išlaidų gali pareikalauti ne tik onkologinės ar gyvybei pavojingos ligos, bet ir sudėtingi ortopediniai, neurologiniai, širdies bei virškinamojo trakto susirgimai. Kai nereikia nerimauti dėl gydymo išlaidų ar laikinai sumažėjusių pajamų, lengviau susitelkti į svarbiausią dalyką – sveikimą.
Darbas tapo daugiau nei tik pajamų šaltiniu
Antroje vietoje atsidūręs nerimas dėl darbo ir karjeros atskleidžia kitą šiuolaikinio gyvenimo tendenciją.
Šiandien darbas daugeliui reiškia ne tik pajamas. Jis tapo ir savirealizacijos, pripažinimo, statuso bei asmeninių ambicijų vieta.
Dėl to už paprasto teiginio „nerimauju dėl darbo“ gali slypėti labai skirtingos emocijos. Vienus slegia baimė netekti stabilumo, kitus – spaudimas nuolat siekti daugiau. Dar kitiems nerimą kelia jausmas, kad kitiems sekasi geriau.
„Kai savo sėkmę ir vertę pradedame matuoti pagal rezultatus darbe, mintys apie darbą mūsų nepalieka ir po darbo valandų. Tuomet vis grįžtame prie dienos pokalbių, priimtų sprendimų ar klaidų, kurias norėtųsi ištaisyti“, – sako I. Vaidelauskienė.
Santykiai primena, kad žmogui reikia ne tik stabilumo
Trečioje vietoje pagal apklausos rezultatus liko santykiai.
Nors dažnai atrodo, kad ramybę užtikrina gera sveikata ir stabilios pajamos, nemažiau svarbu jaustis išgirstam, suprastam ir turėti į ką atsiremti.
Net ir turint stabilų darbą, pakankamas pajamas bei gerą sveikatą, nerimą gali kelti įtampa šeimoje, neišspręsti konfliktai ar tolstantys ryšiai su artimaisiais. Žmogus iš prigimties siekia ryšio, todėl santykių problemos gali sukelti ypač stiprų nesaugumo jausmą.
Kodėl finansai neatsidūrė pirmoje vietoje?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad finansai lietuviams kelia mažiausiai rūpesčių, tačiau psichologės teigimu, toks įspūdis – klaidingas. Finansiniai klausimai dažnai persipina su nerimu dėl sveikatos, darbo ar ateities.
Nerimaujant dėl sveikatos mintys dažnai nukrypsta ir į finansus. Galvojant apie darbą kyla klausimų dėl pajamų ir stabilumo, o santykiuose pinigai neretai tampa papildomos įtampos priežastimi.
„Finansai ne visada atsiduria nerimo priežasčių sąrašo viršuje, tačiau dažnai slypi kažkur fone. Kai galvojame apie sveikatą, darbą ar ateitį, neretai kartu kyla ir klausimas: o kas bus, jei viskas pasikeis?“, – sako specialistė.
Kodėl naktį viskas atrodo daug baisiau?
Daugelis yra patyrę paradoksą: vakare problema atrodo milžiniška, tačiau ryte ji jau nebeatrodo tokia grėsminga. Psichologės teigimu, priežastis gana paprasta. Dieną mūsų dėmesys yra nukreiptas į darbus, bendravimą, kasdienes veiklas ir informacijos srautą. Naktį, kai aplinka nutyla, liekame vieni su savo mintimis.
„Užuot sprendę problemą, pradedame galvoti apie įvairius blogiausius scenarijus. Kuo daugiau apie juos galvojame, tuo labiau nerimaujame“, – sako I. Vaidelauskienė. Psichologė pabrėžia, kad nė vienas negalime numatyti visų gyvenimo posūkių, tačiau daugiau ramybės gali suteikti pasiruošimas. Juk nerimą dažnai kelia ne tik tai, kas vyksta šiandien, bet ir klausimas „kas bus, jeigu?“. Kas bus, jeigu pablogės sveikata? Jeigu neteksiu darbo? Jeigu kuriam laikui sumažės pajamos?
Nors visų scenarijų numatyti neįmanoma, daugiau saugumo suteikia žinojimas, kad bent daliai jų esame pasiruošę. Būtent todėl svarbios tampa ne tik pastangos rūpintis savo sveikata ar santykiais, bet ir finansinis pasirengimas nenumatytoms gyvenimo situacijoms.