Lietuvos žmogaus teisių centras pasidalino įrašu, kuriame paaiškino, kodėl tokie pramoginiai pasirodymai, net ir neturint blogų intencijų, yra rasistinė praktika.
„XVIII tarptautiniame žuvienės virimo čempionate Šilutėje, panašu, buvo verdama ne tik žuvienė. Šio renginio metu buvo panaudotas „blackface“ – kai žmogus pakeičia savo veido odos spalvą tam, kad pavaizduotų juodaodį žmogų. Laikomės pozicijos, kad tokia praktika viešame renginyje nėra tinkama meninės raiškos ar pramogos forma.
„Blackface“ nėra tiesiog veido dažymas tamsesne spalva ar nekaltas persirengimas. Šis terminas apibūdina praktiką, kurios istorija siekia XIX amžiaus JAV, kai baltaodžiai atlikėjai, pasidažę veidus juodai, scenoje vaizduodavo juodaodžius žmones, dažnai pasitelkdami perdėtus, žeminančius ir rasistinius stereotipus.
D. Trumpo sprendimai sulaukė prieštaringų reakcijų Afrikoje: kelionių draudimus laiko rasistiškais
Tokie pasirodymai prisidėjo prie stereotipinio juodaodžių žmonių vaizdavimo ir jų nužmoginimo. Dėl šio istorinio konteksto „blackface“ iki šiol nėra neutralus kostiumas ar pramogos forma – jis siejamas su rasistine istorija ir stereotipų atkartojimu.
Svarbu pabrėžti, kad, vertinant tokią situaciją, reikšmę turi ne vien atlikėjo ar organizatorių ketinimai. Galima neturėti tikslo ką nors įžeisti, tačiau kai žmogaus odos spalva tampa kostiumo ar personažo dalimi, o kita rasė paverčiama pramoginiu įvaizdžiu, tai gali įtvirtinti požiūrį, kad kito žmogaus rasinė tapatybė yra tinkamas objektas imitacijai ir pramogai.
Susiję straipsniai
Todėl viešų renginių organizatoriams tenka atsakomybė įvertinti ne tik tai, ką norima pasakyti, bet ir istorinį bei socialinį pasirinktos raiškos kontekstą bei galimą jos poveikį žmonėms.
Kultūrų įvairovę galima pristatyti kūrybiškai ir pagarbiai, neimituojant kitos rasės žmonių išvaizdos. Tikimės, kad šis atvejis taps proga plačiau pasikalbėti apie rasistinių stereotipų atpažinimą, pagarbą žmogaus orumui ir atsakingą viešųjų renginių organizavimą“, – rašė Lietuvos žmogaus teisių centras.