Ar paleidote nuoskaudą, ar tiesiog nustojote apie ją kalbėti? Pasirinkimas atskleis jūsų vidų

Paveikslėlyje tas pats akmuo laikomas skirtingai: jis padėtas ant atviro delno, stipriai suspaustas rankoje, pridengtas kita ranka arba prispaustas prie krūtinės. Šie gestai padės pažvelgti į tai, kas liko po nemalonios istorijos. Pasirinkite tą, kuris jums artimiausias, ir palyginkite aprašymą su savo patirtimi.

Prisiminkite vieną nuoskaudą, apie kurią jau retai kalbate. Pažvelkite į rankas: kuris gestas geriausiai atspindi jūsų dabartinį santykį su šia istorija? Atkreipkite dėmesį į akmens ir delnų padėtį, o ne į merginos veido išraišką.

Akmuo laisvai guli ant atviro delno.

Akmuo stipriai suspaustas vienoje rankoje.

Akmuo guli ant dviejų atvirų delnų.

Vienas delnas laiko akmenį, o kitas jį pridengia iš viršaus.

Ranka prispaudžia akmenį prie krūtinės.

Įsiminkite pasirinkto paveikslėlio numerį. Tai vaizdinis testas apmąstymams, o ne psichologinė diagnostika: pasirinktas paveikslėlis nieko neįrodo apie jūsų charakterį. Aprašymuose galite atpažinti sau pažįstamus išgyvenimus, be to, skirtinguose santykiuose jums gali tikti skirtingi variantai.

Akmuo vis dar guli delne, tačiau pirštai jo nespaudžia. Šis vaizdinys artimas būsenai, kai tai, kas įvyko, dar prisimenama, bet grįžti prie ginčo jau nebesinori. Galbūt sulaukėte reikalingų paaiškinimų. O gal supratote, kad žmogus nepripažins savo klaidos, ir nustojote laukti žodžių, kurie galėtų viską ištaisyti.

Tokia ramybė gali derėti su atsargumu. Galite bendrauti šiltai, bet nebepatikėti tam žmogui tam tikrų reikalų. Jei jis kartą jus nuvylė svarbiu momentu, net ir susitaikę galite abejoti, ar verta vėl juo pasikliauti. Nauji susitarimai jums gali būti priimtinesni nei bandymas bet kokia kaina grįžti prie ankstesnių santykių.

Atkreipkite dėmesį, kaip laisvai kalbate apie šią istoriją, kai ji vėl iškyla pokalbyje. Ar galite įvardyti, kas jus įskaudino, nesumenkindami to, kas nutiko, ir iš naujo neįrodinėdami savo teisumo? Galbūt jau pavyko išgyventi nuoskaudą ir padaryti išvadas, kurios leidžia jaustis ramiai.

Stipriai suspaustą akmenį galima palyginti su nuoskauda, kurią kol kas sunku paleisti. Jei jums artimas šis gestas, galbūt vis dar prisimenate pokalbio detales ir mintyse randate vis naujų argumentų savo naudai. Ypač skaudu, kai kitas žmogus jau seniai laiko konfliktą išspręstu, nors taip ir nepripažino, kuo jus įskaudino.

Norėti, kad žmogus pripažintų savo klaidą, yra suprantama. Nenorite susitaikyti su jo versija, esą nieko ypatingo neįvyko. Tačiau laukimas gali užsitęsti: pokalbis jau baigėsi, o jūs vis dar mintyse dėliojate žodžius, po kurių pašnekovas pagaliau turėtų suprasti, ką padarė.

Pabandykite išsiaiškinti, ko jums šiuo metu labiausiai trūksta. Atsiprašymo už konkretų poelgį? Žalos atlyginimo? Užtikrinimo, kad tai nepasikartos? Taip bus lengviau suprasti, dėl ko dar verta tartis. O jei žmogus atsisako aptarti tai, kas įvyko, teks nuspręsti, kokiomis sąlygomis jūs patys esate pasirengę toliau bendrauti.

Šiame paveikslėlyje akmuo aiškiai matomas ir laikomas abiem rankomis. Toks gestas tinka situacijai, kai vis dar norisi pasikalbėti ir išsaugoti santykius. Galbūt esate pasirengę išklausyti kitą žmogų, nors pyktis dar nepraėjo. Jums svarbu suprasti, kaip jis suvokė tai, kas įvyko, ir ką ketina daryti toliau.

Atkurti pasitikėjimą gali būti sunku net ir po nuoširdaus atsiprašymo. Pažadas neatskleisti asmeninių dalykų tampa įtikinamesnis tada, kai jūsų reikalai iš tiesų nebeaptarinėjami su pašaliniais. Jei žmogus neištesėjo pažado padėti, norisi įsitikinti, kad kitą kartą į jūsų prašymą bus atsiliepta. Gali prireikti laiko, kad pastebėtumėte pokyčius ir vėl jaustumėtės ramiai šalia šio žmogaus.

Vis dėlto susitaikymo pastangas reikėtų vertinti iš abiejų pusių. Jei tik jūs ieškote tinkamo momento, atsargiai renkatės žodžius ir galvojate, kaip viską ištaisyti, pokalbiai greitai ima varginti. Atkreipkite dėmesį, ar artimas žmogus pats pasirengęs grįžti prie šios temos, išklausyti jus iki galo ir laikytis savo susitarimo dalies.

Viršutinis delnas pridengia akmenį, nors jis vis dar laikomas rankose. Šis vaizdinys gali priminti situaciją, kai barnis baigėsi todėl, kad nustojote kelti nemalonią temą. Galbūt ankstesnis pokalbis tik pablogino padėtį. O gal šiuo metu tiesiog nebeturite jėgų dar kartą aiškinti to, kas jau buvo pasakyta.

Tyla leidžia padaryti pertrauką, o tokios pauzės kartais tikrai reikia. Sunkiau būna tada, kai už ją nepastebimai sumokama artumu: vis rečiau pasakojate apie save, iš anksto atsisakote prašyti pagalbos ir aptariate tik tuos dalykus, dėl kurių nekyla nesutarimų. Kitas žmogus gali manyti, kad viskas susitvarkė, nes jūs daugiau niekuo nesiskundžiate.

Norėdami geriau suprasti savo tylėjimą, pagalvokite, ar norėtumėte pasikalbėti, jei būtumėte tikri, kad būsite išklausyti be pašaipų ir kaltinimų. Atsakymas padės suprasti, ar jums dar reikia šio pokalbio. Jei kol kas nesinori kalbėti arba tai daryti nesaugu, neprivalote savęs versti. Vien tai, kad tylite, dar nereiškia, jog nuoskauda praėjo.

Prie krūtinės prispaustas akmuo primena nuoskaudą, kurią sunku atskirti nuo prisirišimo. Galbūt iš kito žmogaus nesitikėtumėte tiek dėmesio ir rūpesčio. O šiuo atveju skauda būtent todėl, kad santykiai jums daug reiškia: tikėjotės palaikymo iš žmogaus, kuris gerai žinojo, kaip stipriai jums jo reikėjo.

Galima ilgėtis žmogaus ir kartu nenorėti su juo susitikti po to, kas įvyko. Prisiminti gerus dalykus ir pykti dėl konkretaus poelgio. Šie jausmai neverčia jūsų iškart pasirinkti vieno iš jų. Sunkiau gali būti pripažinti, kad ankstesnis pasitikėjimas artimu žmogumi susvyravo, o aiškumo, kokie bus santykiai ateityje, dar nėra.

Pabandykite atskirti tai, ko šiuo metu norėtumėte iš šio žmogaus, nuo to, ką jis iš tiesų pasirengęs pasiūlyti. Ar jis stengiasi jus suprasti ir keičia savo elgesį, ar jūs daugiausia prisimenate, kaip gera buvo anksčiau? Bendra praeitis kartais paskatina norėti pabandyti dar kartą. Tačiau pasitikėjimui svarbiau tai, kaip žmogus su jumis elgiasi dabar.

Norint suprasti savo būseną, verta atidžiau pažvelgti į kasdienį bendravimą. Ar vėl dalijatės tuo, kas jums svarbu, ar tiesiog išmokote vengti skaudžių temų? Ar mažiau pykstate todėl, kad susitarėte ir pamatėte pokyčius, ar todėl, kad daugiau nieko nebesitikite? Abu šie variantai gali suteikti palengvėjimą, tačiau santykiai po jų klostosi skirtingai.

Nuoskauda gali praeiti, net jei ankstesnis artumas nebegrįžta. O noras išsaugoti žmogų savo gyvenime neįpareigoja iškart vėl juo pasitikėti. Nereikia skubėti priimti galutinio sprendimo. Pirmiausia galite išsiaiškinti, kas jums tinka dabar: tęsti pokalbį, praktiškai patikrinti naujus susitarimus ar bendrauti rečiau.

Nėra vieno termino, kuriam praėjus jau privalu viską pamiršti.