Jausmų detektyvas

Situacija tikrai paini. Grupės „Pusbroliai Aliukai ir sesutė“ atlikėjos Silvijos Kairienės dukrą įžeidė Merūno žodžiai: jis viešai pasakė, kad su Asta niekada nebuvo pora. Mergina nesupranta, kodėl buvęs vaikinas taip pasielgė.

Merūnas taip pat sutrikęs. Jis neatsiima savo žodžių ir toliau atkakliai tvirtina, kad su Asta jį siejo tik labai geri bičiuliški santykiai.

Kyštelėjome ir mes savo ilgas nosis į šį painų jausmų labirintą, tačiau, pripažįstame, pasiklydom.

Asta ir Merūnas susipažino atsitiktinai. Grupė „Pusbroliai Aliukai ir sesutė“ ruošėsi dalyvauti Eurovizijos atrankoje, todėl ieškojo pritariančiojo dainininko.

Pažįstamas muzikantas rekomendavo balsingąjį Merūną. Netrukus vaikinas susidraugavo ne tik su grupės nariais, bet ir su šešiolikmete Silvijos dukra.

„Susipažinau su juo per repeticiją. Tada pamaniau, kad visai simpatiškas vaikinas, bet neturėjau jokių planų. O paskui susibendravome“, - draugystės pradžią prisimena Asta.

Mergina tikina, kad beveik keturis mėnesius jie draugavo kaip ir visi įsimylėjėliai - kasdien bendravo telefonu, žinutėmis, vaikščiojo į pasimatymus ir bučiavosi. Todėl ją ypač įžeidė Merūno žodžiai, kad visa tai - netiesa.

„Kai tai išgirdau, patyriau šoką. Pamačiau visiškai kitą žmogų. Aš jį pažinojau kaip gerą ir nuoširdų žmogų, o dabar - veidmainį“, - apgailestauja Asta.

Jos mama taip pat negali suprasti „keliuko“.

„Jeigu nebuvo jokios draugystės, tai kodėl tada rašė jai gražias žinutes, dovanojo dovanas? Asta labai myli žirgus, yra gera jojikė, dalyvauja varžybose.

Merūnas jai dovanojo senelio pieštą paveikslą su žirgais. Kai buvome išvažiavę pailsėti į Turkiją, rašė labai gražias žinutes, jas ir aš skaičiau.

Aišku, negražiai dariau, bet buvome įsijungę tik vieną telefoną. Tai buvo labai gražios žinutės, labai gražūs žodžiai. Jeigu nebuvo jokios draugystės, tai kam tada jas rašyti antrą valandą nakties?“ - stebisi Silvija.

Asta tikina, kad Merūno žodžiai nustebino ne tik ją, geriausias drauges, bet ir visus žinančius, kad jie buvo pora. Mergina neslepia, kad yra įskaudinta.

„Šeima, visi draugai ir artimieji žinojo, kad mes pora, o jis ėmė ir pasakė, kad ne. Nežinojau, kur dėtis, sėdėjau ir verkiau kruvinomis ašaromis, visas dvylikaaukštis turbūt girdėjo“, - savo reakciją nupasakoja.

Astos mama nesupranta, kodėl Merūnas slepia draugavęs su Asta. Pasak jos, tai buvo labai graži ir nuoširdi draugystė.

„Gal jam šiuo metu patogiau taip sakyti? Gal bijo savo draugės Erikos reakcijos? Bet kam šitaip meluoti, jeigu visi žinojo, kad jie draugavo. Nesuprantu aš jo“, - sako Silvija.

Asta atvirai pasakoja, kad su Merūnu draugavo vos kelis mėnesius, tuo metu, kai vaikinas buvo išsiskyręs su dabartine drauge Erika.

„Jis man sakė, kad turėjo draugę, bet nenorėjo nė žodžio apie ją pasakoti. O jeigu ką ir pasakodavo, tai nieko gero.

Sakė, kad tai buvo tik laiko gaišimas, daug nervų kainavo, todėl labai nustebau, kai jie ir vėl suėjo. Man keista, nes apie ją tik blogai šnekėjo, o dabar didžiausia meilė atsirado.

Nesuprantu“, - purto galvą Asta.

Ji įsitikinusi, kad jos ir Merūno meilės istorija taip ir būtų likusi tik tarp jųdviejų, tačiau keletas neatsargių žodžių - ir viskas iškilo į viešumą...

Mergina kremtasi, kad žmonės nemanytų, jog ji melagė ir siekia populiarumo girdamasi draugyste su Merūnu.

„Aš giriuosi draugams, kad draugavau su Merūnu? Pirmiausia jis tuo metu buvo niekas. Kai draugavome, jis nebuvo žvaigždė.

Tik draugai žinojo, kad turiu vaikiną, kurio vardas - Merūnas. O kai išgarsėjo, išėjo, kad aš giriuosi... Kai mes draugavome, jis buvo paprastas vyrukas“, - kartoja Asta.

Neilgai trukusią jaunuolių draugystę nutraukė pati Asta. Išvykusi su šeima pailsėti į Turkiją suprato, kad rimtiems santykiams ji dar nepasirengusi.

„Turkijoje buvau lepinama vaikinų dėmesio. Ten būdama susiprotėjau, kad dar ne laikas nusistovėti, man tik septyniolika metų, todėl nesiruošiu ilgalaikei, rimtai draugystei. Aš buvau skyrybų iniciatorė: vis dėlto jam buvo 23 metai, jau į priekį galvojo, o aš gyvenu šia diena ir per daug į ateitį nežiūriu.

Merūnui ne kartą sakiau, kad paliksiu jį, o jeigu norės su manimi būti, turės laukti. Jis man rašydavo, kad lauks, nes nori būti kartu“, - pasakoja ji.

Sukame galvą, kraipome akis ir klausiame Astos, gal ji ne taip suprato Merūno elgesį ir jausmus jai. Gal iš tiesų tai buvo tik labai graži draugystė, ir nieko daugiau?

„Jis kartojo, kad mane myli ir nepaleis manęs. Atsimenu, prie Soboro sėdėjome ir jis sakė, kad po poros metų norėtų su manimi čia būti, apie vestuves kalbėjo.

Buvome normali pora, o kai pasakė, kad tik bičiuliavomės, mane šokas ištiko. Atsisėdau ant kėdės ir galvojau: ar aš čia sapnuoju, ar žmogus galėjo taip pasikeisti? O gal Erika ar dar kas neleido jam kitaip sakyti“, - svarsto Asta.

Pasitelkiame legendinio detektyvo Šerloko Holmso logiką ir klausiame Astos apie bučinius. Paprastai mylimieji negaili jų vienas kitam, o Merūnas tikina, kad tik draugiškai pakštelėdavo į žanduką.

„Man buvo juokinga, kai perskaičiau, kad bučiuodavo į žandą. Buvo normalūs bučiniai ir nežinau, kodėl jis tai slepia. Visi aplinkiniai gali pasakyti, kad buvome pora. Jis vienintelis tvirtina, kad nedraugavome. Akivaizdžiai meluoja, ir tiek.“

Net jei Merūnas atsiprašytų, Astos širdies labai nesuminkštintų. Mergina sako galinti atleisti, nes nemoka ilgai pykti. Tačiau tokie draugai, kokie buvo iki šiol, jie niekada nebus.

„Kalbėjau su Merūno sese. Jis gynėsi, kad to, kas parašyta laikraštyje, nesakė ir kad norės su manimi pasikalbėti akis į akį.

Tikiu, kad jeigu prisimelavo, tai tik ir gali į akis man pasakyti“, - svarsto mergina. Asta sako suprantanti, kad nutraukdama draugystę įskaudino Merūną, tačiau nesitikėjo, kad buvęs mylimasis su ja taip pasielgs.

„Atrodo, kad tą laiką, kai buvome kartu, jis išbraukė iš savo gyvenimo. Paaiškėjo, kad Erika buvo vienintelė, kuriai dainas kūrė.

Tos dainos, kurias mano mamai, „aliukams“ kūrė, buvo skirtos man. Atsimenu, kaip norėjo padovanoti dainos, kurią su Solveiga dainavo, melodiją. O aš sakiau, kad nejuokautų, nes jam pačiam tų dainų reikės.“

Tai ne pirma Astos nuoskauda. Viename žurnale jau buvo skaičiusi, kad Merūną dalyvauti realybės šou paskatino jo draugė Erika.

„Internetu kalbėjomės su Merūnu - siūliau užpildyti anketą. Jis sakė, kad mokslai svarbiau, be to, nenori, kad į jo gyvenimą per daug visi lįstų ir knaisiotųsi. Bet užpildė anketą, paskui, atsimenu, paskambino, pasakė, kad į atranką pakliuvo. O pasirodo, kad Erika viską padarė. Keistai išėjo, atrodo, mane visiškai išbraukė iš savo gyvenimo.“

Asta prisipažįsta, kad Merūnas buvo jos pirmoji meilė, tačiau nesigaili išsiskyrusi su juo. Šiuo metu mergina neturi vaikino, tačiau, sako, kol kas ir nereikia.

„Kiekvieną dieną treniruojuosi, jodinėju, esu vis kuo nors nauju užsiėmusi, todėl nelieka laiko vaikinams. Neturiu nei laiko, nei noro, o dabar ir įskaudinta esu. Įsitikinau, kad visi vyrai vienodi, visi jie kiaulės“, - pareiškia Asta.

Nors mergina pyksta, tačiau palaiko Merūną: „Visą laiką palaikiau, siunčiau žinutes, nes gerbiu jo talentą. Jo balsas - nuostabus.“

Žinome seną tiesą, kad kiekviena istorija turi dvi puses, todėl sviliname padus ir Merūnui.

- Ne, nedraugavau. Ten buvo ne iš mano pusės, iš jos gal, tokia platoniška gal meilė. Aš pas jos mamą atvažiuodavau dėl tekstų, ir tiek.

Mergaitė jauna, galbūt susižavėjo, aš net nežinau, kaip paaiškinti šitą dalyką. Iš mano pusės nieko nebuvo, nes aš mylėjau kitą žmogų, ir viskas tuo baigėsi.

- Dovanų buvo. Gimtadienio proga padovanojau mažą pakabutį arkliuką. Aš su jos šeima susibičiuliavau, su motina.

Kas ten dar? Pasimatymai būdavo tokie, kad paduodavau kompaktinę plokštelę, ir viskas. Tai tokie buvo pasimatymai - atvažiuodavau pasiimti naujų dainų pas Silviją.

- Bučiniai buvo į skruostą. Kai susitinku, aš visas merginas taip, net ir nepažįstamas kartais bučiuoju į skruostą. Jokių ten didelių romantikų nebuvo. Tikrai.

- Mano šeima gali patvirtinti, kad nieko nebuvo. Jau mano šeima tikrai nemeluotų.

- Tiesiog toks vaikiškas susižavėjimas, dar kartą sakau. Aš nemeluočiau, neturiu tokio tikslo. Kad ir būčiau draugavęs, aš ne toks žmogus, Dieve mano. Myliu vieną žmogų, tai kam jį vedžioti už nosies, man tai nesuvokiama.

Ir man juokingiausia, kad parašyta, esą aš per „aliukus“ patekau į visą šitą renginį, esą jie man padėjo prasimušti - tai ypač juokinga ir absoliutus absurdas.

Dėl to aš užpykau truputį ant Silvijos, nežinau, iš kur čia tokia medžiaga traukta, kas tai paskelbė. Atrodo, su žmonėmis gerai sutarėme, bet gal jie kokią reklamą norėjo pasidaryti ar koks buvo tikslas - nežinau.

- Anketą užpildžiau iš pradžių su Erika, kai pradėjome draugauti, kalbėjausi apie ją ir su Asta, ir mano draugai užpildė tą anketą. Net organizatoriai gali patvirtinti, kad keturios ar penkios mano anketos buvo atsiųstos.

- O taip, patikėkite! Su drauge sėdėjome ir juokėmės: būtent tada, kai finalas artėja, mane kaip skaniausią pasilieka. Tai nieko aš negaliu daugiau pasakyti. Sakau, kaip yra.

- Aš nežinau, išpūtė gal. Gal žmogus iš tikrųjų manė, kad dedu kokias viltis, ar ką. Tikrai nieko rimto nebuvo. Iš tikrųjų čia mano bėda: ne pirmas kartas, kai su mergina artimai, na, ne artimai, o šiltai, pradedu bendrauti, o jai atrodo, kad įsimylėjau. Ir iš tikrųjų mane įsimyli.

Taip jau ne kartą pasitaikė. Ir seniau būdavo, draugės skambina, sako - ką tu čia dabar darai, iš kelio vedi. Sakau, nieko nedarau, bendrauju kaip ir su visomis.

- Galbūt, bet ar draugiškumas yra nuodėmė? Aš nežinau...

- Rašiau žinutes, klausiau, kaip sekasi, visai šeimai linkėjimus siunčiau, nes buvome labai susibičiuliavę.

- Prie Soboro? Su ja apie jokią ateitį nešnekėjau. Jūs žinote, kiek jai metų? Šešiolika, atrodo, tada buvo. Man, 23 metų vaikinui, nežinau, ar tai... na, nelabai, ar ne?

- Ji visiškai ramiai reagavo, nes aš pasakojau, kad tokia mergaitė buvo, su kuria labai daug bendravau. Aišku, jokios meilės nebuvo. Ji žino, kad nieko nebuvo.

- Mano teta buvo pasipiktinusi, nes ten daug netiesos prirašyta, interpretuota labai daug. Aš žinojau, kad mano šeima iki galo nepritaria mūsų draugystei. Nes du mėnesius išsiskyrę buvome, jiems atrodė, kad puolu į glėbį, aklai įsimylėjau.

Nelabai pritarė, sakė, kad kentėsiu nuo jos, klausė, ko pasiduodu, koks aš vyras ir taip toliau. O aš manau, kad neturėtų niekas iš viso kištis, nes tai dviejų žmonių reikalas. Visų porų gyvenime būna krizių, todėl manau, kad niekas neturėtų kištis. Buvome tiesiog išsiskyrę, grįžome, viską supratome ir dabar viskas trigubai geriau, negu buvo iki šiol. Tai mus dar labiau sustiprino.

- Ne, meilių jokių tikrai nebuvo.