Moteris chameleonė

Jos kūnas toks lankstus, lyg būtų be kaulų. Ji gali padaryti tiltelį, špagatą, atlikti daugybę figūrų, kurios jos amžiaus moterims atrodo neįmanomos. Madonnai - 47 metai. Šis skaičius niekaip nedera su vaizdu scenoje ir triukais, kuriuos išdarinėja ši dainininkė. Jai pavydi dažna dvidešimtmetė.

Vis dėlto kaulus garsioji atlikėja turi: likus trims mėnesiams iki išleidžiant naujausią jos albumą „Išpažintys šokių aikštelėje“ („Confessions On A Dance Floor“), Madonna nukrito nuo arklio ir susilaužė ranką. Tačiau prabėgus vos mėnesiui ji jau filmavosi dainos „Hung Up“ vaizdo klipe, kur išdarinėjo lankstumo stebuklus. „Aš vis dar kieta mergina, - šypteli dainininkė, paklausta, kaip ji apskritai sugebėjo tada pajudinti ranką. - Išradau keletą naujų judesių“.

Vaizdo klipe ji sukūrė disko dievaitės įvaizdį, kuris buvo populiarus 8-ojo dešimtmečio pradžioje: stipriai laku supurkštos plaukų sruogos, priklijuotos blakstienos, ant kurių virpčioja briliantai, rožinis triko ir svarbiausias akcentas - tinklinės kojinės, pabrėžiančios jos kojas ir atskleidžiančios žiūrovų akims tiek, kiek tik įmanoma. Akinamas spindesys ir jokios ideologijos.

Anksčiau išleisto dainininkės albumo „American Life“ dainos vaizdo klipas tuo pačiu pavadinimu buvo kiek politizuotas ir apskritai, pasak pačios žvaigždės, nesėkmingas (taip atrodė tik jai), tad šįkart ji tikrai atsigriebė. Madonna visus pakvietė šokti. Rezultatas - pirmoji vieta populiariausių dainų sąrašuose net 29 šalyse.

Įrašinėdama dainą „Hung Up“, Madonna prisipažino lyg grįžusi į tuos laikus, kai buvo niekam nežinoma mergina ir diskotekose sukinėjosi tarp šaunių vyrukų, kurie, kaip ji tada vylėsi, padės padaryti karjerą. Tačiau tada jie į ją rimtai nežiūrėjo. Dabar - visai kitokia padėtis, nė vienas neatsisakytų su ja dirbti, net jei ir nėra jos gerbėjas.

Tais laikais visur grojo ABBA, dabar, panaudojusi jų dainų fragmentus, šlovės spinduliuose maudosi ši dainininkė. Ir tik dėl to, kad ši moteris yra ne kas kitas, o Madonna, praeityje garsi švedų grupė, ilgai svarsčiusi, davė atlikėjai leidimą panaudoti jų dainos „Gimme! Gimme! Gimme!“ fragmentus.

Pirmieji atlikėjos reklaminiai naujojo albumo „Išpažintys šokių aikštelėje“ pristatymai vyko tik gėjų klubuose. Tai irgi grįžimas ten, nuo ko pradėjo: ten mezgėsi jos pirmieji dalykiniai kontaktai, ten vyko ir pirmieji jos pasirodymai. Šie klausytojai niekada jos neišdavė. Dėkinga dainininkė neseniai be perspėjimo užsuko į Niujorko klubą „MisShapes“ ir ten surengė improvizuotą koncertą, dainavo, stovėjo prie didžėjaus pulto ir suko plokšteles. Kas darėsi klube, sunku apsakyti. Atsisveikindami apsaugininkai pasakė: „Ačiū, bet daugiau nebeateikite“.

Šiandien ji - deivė, neįtikėtinai judanti šokių scenoje. Savo mėgstamas temas - religiją ir politiką šįkart ji išbraukė iš savo albumo, kaip nederančias. Madonna išdavė savo principus? Žinoma, ne. Ji iki šiol bendrauja su režisieriumi Michaelu Moore'u ir kritikuoja prezidentą G.W.Bushą.

Ji parašė repo dainą „SuperPop“, kurioje yra priedainis: „I'd be different/If I'm the president“ („Būčiau kitokia,/Jei būčiau prezidentė“). Šis kūrinys turėjo įeiti į naująjį albumą, tačiau dainininkė buvo atkalbėta. Jis labiau tiktų „American Life“, bet naujam albumui reikalingas kaip šuniui penkta koja.

Ant kairiojo riešo Madonna užsirišusi ploną raudoną siūliuką - nuo to laiko, kai ji susidomėjo kabala. Pernai dainininkė buvo pakviesta būti Kanų kino festivalio komisijos nare. Ji atsisakė dėl daugelį nustebinusios priežasties: Madonna švenčia šeštadienį. Ji galėtų priimti kvietimą tik su viena sąlyga: konkursinės peržiūros penktadieniais ir šeštadieniais turi būti atšauktos, nes penktadienio vakarą ji skrenda į Londoną, kad praleistų šeštadienį bendraudama su rabinu ir tik po to grįš atgal. Festivalio prezidentas Thierry Fremaux apgailestavo, kad negalėjo įvykdyti šio žvaigždės pageidavimo: „Ji rimtai žvelgia į kino pasaulį, jos žinios neįkainojamos“.

Madonna visada svajojo būti kino žvaigžde. Kinas neatsakė jai tuo pačiu. Kūrybinių ir komercinių nesėkmių jos kino karjeroje buvo daugiau nei sėkmės. Taip, ji vaidino A.Parkerio, A.Ferraros ir W.Alleno filmuose, bet jai prikaišiojama dėl kitų vaidmenų. Su kamikadzės užsispyrimu, nekreipdama dėmesio į siaubingas recenzijas, ji vis stengėsi pakliūti į kadrą. Laukė savo režisieriaus. Galų gale supratusi, kad reikia viską imti į savo rankas, ištekėjo už režisieriaus. Išsirinko tuo metu perspektyviausią - Guy Ritchie.

Vienintelis jų bendras projektas „Jūros nublokšti“, pasirodęs 2002 metais, abiem tapo katastrofa. 1974 metų Linos Wertmuller filmo perdirbinį pasiūlė pastatyti pati Madonna. Guy Ritchie, kuris garsėjo komedijomis su kriminaliniu prieskoniu, pagardintomis stipriu vyrišku humoru, socialinė-seksualinė satyra buvo išties keistas pasirinkimas. Madonna efektingai pasirodė pirmoje filmo pusėje, kur suvaidino sukarikatūrintą turtingą kalę, ir visiškai sužlugdė scenas, kur iš jos buvo reikalaujama parodyti jausmus. Romantiškas scenas ji vaidino stropiai ir susikaupusi lyg cirko gimnastė, bet išėjo dirbtinai. Rezultatas: jai buvo suteikti blogiausios metų aktorės ir blogiausios šimtmečio aktorės „titulai“.

Kitas G.Ritchie bandymas - filmas „Revolveris“ - apsiėjo be Madonnos kadre (net jos šmėkštelėjimas buvo iškirptas), tačiau jos dvasia tvyrojo ir šiame projekte. „Revolveris“, prasidėjęs kaip tipiškas „Guy Ritchie filmas“, netikėtai ėmė išdarinėti tokias keistenybes, kad jo žiūrovai, neskaitę Yehudos Bergo knygos „Kabalos jėga“, negalėjo nieko suprasti. Režisieriaus teiginiai apie pasaulinį blogį jiems sukėlė tokį šoką, kad vargu ar režisierius gaus pasitikėjimo kreditą dar vienam filmui.

Jeigu tikėsite kabala, niekas nevyksta atsitiktinai. Vieni įvykiai yra kitų padarinys, bet kokia patirtis - vertinga. Nemalonumai, užgriuvę abiejų kūrėjų pečius, - tik priežastis tobulėti. Jie dirba ir tobulėja.

Madonna, paklausta, kaip vertina savo skandalingiausią karjeros etapą, kai buvo išleista knyga „Seksas“, vaizdo klipas „Justify My Love“ ir filmas „Kūnas kaip įrodymas“, pareiškia, kad būtų paprasčiau nieko nedaryti. Labai jau daug purvo ant jos išliejo spauda, dorovės sergėtojai ir Romos popiežius. „Tada gyvenau tik dėl savęs, - sako Madonna. - Buvau neatidi draugams ir meilužiams“. Iš „egoizmo liūno“ ją ištraukė rabinas Yehuda Bergas. Ji labai susidomėjo kabala, pasivadino Esther, pakeitė bendravimo aplinką. Kalbama, kad būtent kabala atvėsino jos santykius su draugėmis Debbie Mazar ir Gwyneth Paltrow, kurios nepritarė jos pažiūroms. (Pirmoji, prieš tapdama aktore, buvo Madonnos asmeninė grimuotoja, o antroji - pamergė Madonnos vestuvėse.) Pati dainininkė, kai jai tai primenama, tik užverčia akis.

Stewartas Price'as, kuriam Madonna patikėjo įrašyti savo naujausią albumą, - ateistas. Jis tvirtina, kad žvaigždė nėra itin religinga. „Ji tikina, kad mokosi kabalos, tačiau nėra jos šalininkė. Ją domina tik tai, kas padeda gyventi“.

Dainininkės niekas nevadina Esther, ji to ir nereikalauja. Draugai ją vadina M, kaip Džeimso Bondo viršininkę. Guy Ritchie sutuoktinę vadina „žmona“ arba „mamyte“. Ji išties tapo motina ir Guy, ir savo vaikams Lourdes ir Rocco. Teisinga, konservatyvi, religinga. „Kietas dalykas - nebūti kietai“, - sako ji.

Madonna jau įgyvendino visas savo svajones - būti stipriai, turtingai, garsiai, bendrauti su įdomiais žmonėmis, surinkti dailininkės Fridos Kahlo 18 paveikslų kolekciją ir pačiai tapti mados diktatore.

Įkūnijusi visus įmanomus vaidmenis, Madonna vėl pradeda nuo nulio. Ji tapo tokia motina, apie kokią svajojo vaikystėje, kai augo septynių vaikų šeimoje su tėvu našliu. Rūpestinga motina, kuriai jos šeima - viskas, bet kuri gali sau leisti savaitgalį nueiti į diskoteką. „Gyvenimas - paradoksas, jis nėra pernelyg prasmingas“, - dabar dainuoja Madonna.

Ką apie savo gyvenimą kalba garsiausia pasaulio moteris?

- Iš kur semiatės jėgų?

- Atvirai sakant, gyvenimas man grąžina tai, ką aš jam atiduodu.

- Kaip jums sekasi tvarkytis su savo populiarumu?

- Kai tampi garsi, niekas tau nesako, kad visa tai - tik iliuzija ir iš esmės nieko nereiškia, kad tai - laikina sėkmė. Priešingai, visi ragina siekti dar daugiau ir daugiau reikalauti. Ir daugiau duoda. Tokiu metu tampi ne tik šlovės išpaikintu žmogumi, bet ir jos įkaitu. Juk manai, kad visa tai - tiesa, realybė. Vienintelis būdas tai išgyventi - pasitraukti. Štai taip.

- Turbūt prireikė laiko, kol tai suvokėte?

- Labai daug laiko. Vaikai, santuoka, dvasinės gyvenimo pusės atvėrimas - visa tai privertė mane suvokti, kas iš tiesų yra svarbu. Juk mes klystame, manydami, kad esame svarbiausia priežastis to, kas vyksta aplink mus. Žinau, kad mano talentas nepriklauso man pačiai. Aš tik jį valdau. Jei tai darau pakankamai gerai, jis ir toliau vystysis.

- Tai suvokti padėjo kabala?

- Pavadinimas „kabala“ kilo iš hebrajiško žodžio „qabbalah“, tai reiškia - „gauti“, „priimti“. Gauti, kad perduotum. Kabala kalba apie tai, kad viskas, ką darytumėte, veikia pasaulį. Tai suvokę, imate jausti daugiau atsakomybės už savo poelgius. Tada dukart pagalvojate prieš ką nors darydami, pasikeičia ir jūsų gyvenimo suvokimas.

- Pasakojate apie ją ir savo vaikams?

- Taip. Savo dukrai sakau, kad jai virš galvos yra du balsai: „blogasis“ - tai mūsų ego ir „gerasis“ - tai, kas ją sieja su kitais. Aiškinu jai, kad kai ji blogai pasielgia su kuo nors - tai tas pat, kaip negerai pasielgti su savimi. Stengiuosi jai paaiškinti paprasčiausius dalykus.

- Turbūt nelengva būti Madonnos dukra? Kaip ir jos vyru!

- Nelengva. Bet manau, kad Guy supranta, kad viskas, kas jam nutinka, yra rezultatas to, ką jis daro, o ne priežastis. Aš garsi daug seniau nei mano vyras ir esu dariusi labiau provokuojančių dalykų. Dabar, kai jis daro ką nors panašaus, jam sakau: „Kam žmonėms spardyti į užpakalį? Kam juos siutinti? Juk žinai, kaip aš dabar jaučiuosi...“ Bet jį gerbiu ir palaikau jo mėginimą susidoroti su populiarumo našta.

- O jūsų dukra?

- Ji labai liguistai reaguoja, kai žmonės mėgina su ja susidraugauti vien todėl, kad paklaustų apie mane. Aš jai - tik motina. Tai sunku, bet aš ja tikiu. Čia, Londone, ji lanko prancūzų mokyklą ir jau kalba prancūziškai geriau nei aš!

- Jūs gyvenate Londone?

- Dėl meilės. Bet dažnai dirbu Niujorke ir Los Andžele. Aš keliauninkė, kaip kokia čigonė.

- O Prancūzija jums patinka?

- Labai ją myliu: ten gyvena tikrieji mano draugai. Bet su Niujorku mane sieja išskirtinis ryšys. Tai - kaip pirmoji meilė. Suprantate, apie ką kalbu? Šiame mieste pirmąkart pasijutau nepriklausoma ir įkūnijau savo svajones. Žinote, Niujorkas mane gerokai papurtė. Ten patyriau daug netekčių... Man teko suktis vienai. Jei teko patirti ką nors panašaus, to niekada nepamiršite. Praėjo jau dvidešimt metų, kai esu stebima, atidžiai stebima publikos. Norėčiau jai pasakyti: būkite nuolat pasirengę, tikėkite tuo, ką darote, kad ir ką kalbėtų kiti. Veržkitės prie savo tikslo!

- Ar jūs dėl ko nors gailitės?

- Ne. Turiu tik vilčių.